Smulkiojo verslo bendruomenė

„Mūsų su žmona verslas – iš anksto neapgalvotas ir neplanuotas“, – sako Tomas Perminas, kartu su sutuoktine Milda prieš dvejus metus įkūrę mažąją bendriją „Mėtiniai projektai“. Ji valdo dvi grožio studijas „Lagom“ bei mažmeninės prekybos internetinę parduotuvę, prekiaujančią grožio prekėmis profesionalams bei jų klientams.

Sostinėje, Paupyje, įsikūrusi veterinarijos klinika „Begemotas“ – vieta, kurioje ne tik puoselėjama kiekvieno keturkojo paciento sveikata, bet ir nuoširdžiai rūpinamasi jo bei jį atlydėjusio šeimininko emocine būkle. Klinikos direktorius Robert Masoit sako, kad mintis įsteigti tokią vietą jam kilo dar mokyklos suole.

Daugelis šiuolaikinių verslų šiandien, ko gero, neįsivaizduoja, kaip reikėtų įgyvendinti įmonėms gyvybiškai svarbius procesus, jei nebūtų debesijos paslaugų. Viena pirmųjų Lietuvoje verslo valdymo sistemą, kaip paslaugas (SaaS), pradėjo teikti sostinėje įsikūrusi įmonė „Directo“ – pasiūlymo vystyti Estijoje pradėtą verslą dabar jau vadove tapusi Indrė Liutkevičienė sulaukė visai netikėtai.

Sostinėje, Paupyje įsikūrusi veterinarijos klinika „Begemotas“ – vieta, kurioje ne tik puoselėjama kiekvieno keturkojo paciento sveikata, bet ir nuoširdžiai rūpinamasi jo bei jį atlydėjusio šeimininko emocine būkle. Klinikos direktorius Robert Masoit sako, kad mintis įsteigti tokią vietą kirbėjo dar mokyklos suole.

Prancūziško stiliaus desertai, kurių vaizdas užburia taip, jog atrodo, bus gaila skanauti – būtent tokie tortai ir pyragaičiai gaminami sostinėje, Linkmenų gatvėje, įsikūrusioje „T.A.I.P CAKE“ desertinėje.

Produktų bandymus ir vadybos sistemų sertifikavimą atliekančios bendrovės „Sertika“ direktorė Ingrida Kusienė ilgą laiką dirbo telekomunikacijų srityje, kol paskatinta brolio šią veiklą iškeitė į naują – tapo rinkodaros specialiste. Moteris, kaip pati sako, tik dėl visiško atsitiktinumo atsidūrė mažoje įmonėje, ir tuomet jos profesinis gyvenimas pasikeitė iš esmės.

Prancūziško stiliaus desertai, kurių vaizdas užburia taip, jog atrodo bus gaila skanauti. Būtent tokie tortai ir pyragaičiai puikuojasi sostinėje, Linkmenų gatvėje įsikūrusioje „T.A.I.P CAKE“ desertinėje. Pagal išankstinius užsakymus besidarbuojančios įmonės direktorė tikina, mintis kurti tokį verslą visada kirbėjo jos širdyje.

Nuo pat mažens menininkų šeimoje augusiai Justei Maldžiūnaitei-Šarkai rūpėjo, kaip lėles aprengti savo pasiūtais rūbais. Aistrą į rankas paimti audinį ir jį paversti ilgai tarnaujančiu aksesuaru moteris puoselėja iki šiol. Nors ilgus metus kartu su mama sukosi šeimos versle – sendaikčių parduotuvėje pačioje Vilniaus širdyje – suprato, kad atėjo laikas atidaryti savo elektroninę parduotuvę „Šarka“.

Pirmieji Lietuvoje įteisinti privatūs detektyvai – Vilniuje įsikūrusios bendrovės „Rimano biuras“ komanda. Asmens stebėjimas, informacijos rinkimas, norint patvirtinti sutuoktinio neištikimybę, įmonių patikra, dingusių žmonių paieška, informacijos rinkimas baudžiamajam procesui – tai tik dalis įmonės siūlomų paslaugų. Išskirtinį verslą dar 2007-aisiais pradėjęs buvęs valstybės tarnybos kriminalinės policijos darbuotojas Olegas Rimanas sako, kurti savo įmonę nė nebūtų pagalvojęs, jei ne kolegų paskatinimas.

Lietuvių įkurta skaitmeninės rinkodaros agentūra „Rocket Science Baltics“ – visai kitokia nei daugelis jums žinomų. Čia klasikinė rinkodara susijungia su programavimu, tad klientai gauna viską vienoje vietoje. „Mes padarome daugiau, nei klientas tikisi“, – šypteli agentūros direktorius Šarūnas Ribakovas.

Dešimt metų video turinio kūrimo patirties sukaupęs Eimantas Kačergis verslo planų nebekuria – sako, po to, kai perbrido pandemijos suvaržymus, suprato, kad viskas pernelyg greitai keičiasi, tad tam nebėra prasmės. Tačiau jo įmonė „Mobili medija“ auga: pradėjus nuo vaizdo turinio kūrimo, paslaugų spektras išsiplėtė. Praverstų papildomos rankos, tačiau karčią patirtį iš buvusios darbovietės išsinešęs pašnekovas baiminosi samdyti darbuotojus. Akis verslininkui atvėrė pokalbis su žmogumi, kuris į situaciją pažvelgė iš šono. „Iš ankstesnės baimės per saugiai gyvenau“, – sakė Eimantas.

UAB „Sertika“ direktorė Ingrida Kusienė dar prieš kurį laiką dirbo telekomunikacijų srityje, o brolio paskatinta šią veiklą iškeitė į visiškai kitą bei tapo marketingo specialiste. Moteris, kaip pati sako, visiško atsitiktinumo dėka atsidūrė mažoje įmonėje, kuri nepašykštėjo staigmenų. Įmonės ir jos pačios kelionė iki šiandieninės padėties buvo gana sudėtinga, nors verslo pradžia nukrito tarsi ženklas iš dangaus, tačiau pačiai teko ne tik pasidarbuoti valytoja, bet ir skolintis elektrą iš kaimynų.

Pirmieji Lietuvoje įteisinti privatūs detektyvai, tai Vilniuje įsikūrusios UAB „Rimano biuras“ komanda. Asmens stebėjimas tam tikrais atvejais, informacijos rinkimas dėl santuokinės neištikimybės, pasamdyto asmens ar įmonių patikra, informacijos rinkimas baudžiamajam procesui – tai tik dalis įmonės siūlomų paslaugų. Išskirtinį verslą pradėjęs buvęs valstybės tarnybos kriminalinės policijos darbuotojas Olegas Rimanas sako, kurti savo įmonę nė nebūtų pagalvojęs, jei ne kolegų paskatinimas.

Noras dukrytei perskaityti kuo daugiau gražių, kokybiškų ir lavinančių knygelių Adai Vilkei netikėtai virto verslu. Lietuvoje neradusi tokių knygelių, kokių ieškojusi, moteris suprato, kad nelieka nieko kito, kaip pačiai įkurti vaikiškų knygų leidyklėlę.

„Jei prieš trejus metus, ypač iki COVID-19, susitikę su nauja įmone pradėdavome pasakoti apie skaitmeninį ugdymą, į mus žiūrėdavo kaip į ateivius iš ateities. Dabar ratas apsisuko – įmonės grįžta ir pripažįsta, kad trejus metus su elektroniniais mokymais vėluoja“, – sako Aistė Kumponaitė, įmonės „Mokomieji filmai“ vadovė. Ji su šypsena pasakoja: jei LMS (angl. learning management system, liet. ugdymo valdymo sistema) daugeliui siedavosi su Lietuvos moksleivių sąjunga, tai šiandien padėtis iš esmės pasikeitusi.

Ergoterapeutas Justinas Blaževičius į Lietuvą atvežė čia dar nematytus gydymo metodus. Autizmo spektro ar ADHD sutrikimus turintieji sveiksta pasitelkiant technikas, taikomas JAV, Kanadoje, Šveicarijoje ir kitose šalyse. Negana to, jis kuria ir specialistams darbą bei pacientams gydymą lengvinančią sistemą. Jeigu pavyks ir ji išvys dienos šviesą – tokia inovacija bus pirmoji pasaulyje.

„Pati paragavau užsienyje dirbančio žmogaus duonos“, – atvirauja įdarbinimo agentūros „Reditus LT“ viena iš įkūrėjų Eglė Anskaitienė. Jei keliai nebūtų nuvedę į Norvegiją ir ten nebūtų susipažinta su reikiamais žmonėmis, galbūt mintis įkurti verslą Lietuvoje ir nebūtų atėjusi.

Eglės Bausytės-Šmitienės įkurta įmonė „Piaras“ – netipinė rinkodaros agentūra. Pati daugiau nei dešimtmetį rinkodaros srityje dirbusi moteris ištestavo šimtus rinkodaros teorijų ir sugebėjo išsigryninti, kurios jų šiomis dienomis efektyviausios. Dabar „Piaro“ klientai – garsios ir didelės lietuvių įmonės. „Man neišeina dirbti šabloniškai“, – šyptelėjo pašnekovė.

Pradėti rūpintis savo ir jaunosios kartos finansiniu raštingumu trūksta laiko ar tinkamos progos – taip teisinasi ir smulkiųjų verslų atstovai, ir eiliniai žmonės. Esant ekonominiam pakilimui viskas ir taip gerai klostosi, o, atėjus iššūkių metui, dėliojami kiti prioritetai.

Šiuo metu startuojančios „InModulus“ įmonės savininkas Petras Slavinskas turi ambicingų planų ir net neabejoja sėkme – augs ir plėsis itin greitai, mat siūlomas produktas turi didžiulę paklausą.

Gali atrodyti, kad pradėti rūpintis savo ir jaunosios kartos finansiniu raštingumu niekada nebus geros progos. Esant ekonominiam pakilimui viskas ir taip gerai klostosi savaime, o atėjus iššūkių laikui prioritetai vėl būna kitur. Tiesa, specialistai primena, kad finansinis raštingumas kiekvienam yra be galo svarbus, tačiau iškreiptas suvokimas apie pastarąjį Lietuvoje vis dar kelia rūpesčių. Įmonės „Pelningi sprendimai“ vadovas Audrius Rubinas tikina, kad vertinant finansinį raštingumą dažnas daro esminę klaidą ir neteisingai interpretuoja šio termino apibrėžimą.

​Nors savo finansinę sveikatą žinoti būtina kiekvienai tvariai įmonei, deja, ne visi verslininkai apskritai girdėję tokį terminą. Dar mažiau kas žino, kad nuolat reikėtų stebėti ir partnerių bei konkurentų finansinę sveikatą. „Metai gali būti netikėti, visko rinkoje gali nutikti, įmonės gali netikėtai imti ir subankrutuoti“, – įspėjo Gaudenis Milvydas, specialaus įrankio, leidžiančio sekti svarbius duomenis apie įmones, vadovas.

Į Vilniuje, Mindaugo gatvėje, esančią „Tamago“ kavinę buriasi japoniško ir korėjietiško maisto išalkę lietuviai. Nuo pirmų dienų klientų buvo gerokai daugiau, nei savininkė galėjo pasvajoti. Tad pradėjus viską tik nuo pusryčių greitai meniu teko plėsti ir imti ruošti patiekalus pietums bei vakarienei.

​Vilnietis Dominykas Čiuplinskas pasakoja verslu domėjęsis nuo mokyklos laikų. Tik pabaigęs mokslus, ėmė prekiauti įvairiomis prekėmis nuo telefonų dėkliukų iki avalynės, kol prieš porą metų atrado vaikiškų žaislų rinką. Vyras pasakoja – nors madas diktuoja patys vaikai, ne mažiau svarbu įtikti ir seneliams, bandantiems pradžiuginti savo anūką.

Vienos, vėliau dviejų gydytojų kabinetas, sudėliojus tinkamą planą, pasirinkus apgalvotą strategiją ir gavus finansų įstaigos palaikymą bei finansavimą, virto modernia klinika, subūrusia profesionalių medikų ir didžiulį pacientų ratą. Klinikos vadovė pripažįsta: pokyčių reikėjo, komanda jiems ruošėsi atsakingai, ir rezultatas pranoko lūkesčius.

Kadaise vos vienu gydytojo kabinetu buvusi klinika, šiandien kiekvieną norintį priima įspūdingose savo patalpose pačioje sostinės širdyje. „Tavo klinikos“ direktorė medicinos klausimais Rūta Maciulevičienė sako, kabineto istoriją pradėjo gydytojos išsilavinimą turinti moters mama. Noras kabinetą paversti visiems prieinama klinika medikei kirbėjo ilgai. Pasitarti teko ir su pačiais mylimiausiais.

Renginių organizavimo verslas yra itin jautrus įvairioms aplinkybėms. Užklupus krizei ar pandemijai staiga šių paslaugų gali niekam nebereikėti, tad svarbu būti kūrybingiems randant būdus, kaip tokiomis situacijomis išlikti reikalingiems, bei puikiai valdyti savo finansus. Tuo įsitikino ir ne vienerius metus šioje srityje dirbantis Darius Lomsargis.

„Mūsų tikslas – ne užkariauti visą pasaulį ar tapti didžiausiais bei žinomiausiais Lietuvoje. Turime siekį pirkėjams suteikti papildomą naudą perkant madingą kokybišką drabužį – visų pirma, ne permokėti už prekę, o sutaupyti“, – sako Egidijus Žilinskas, įmonės „Eurobilis“ vadovas.

Prieš kelerius metus vilnietį Mindaugą Skudutį sužavėjo važiavimas elektromobiliu, todėl nusprendė aistrą paversti verslu: parduodamų automobilių parkas per gana trumpą laiką išaugo nuo vieno ir keliasdešimt. „Viskas, kas vyksta su planeta, man tikrai svarbu, todėl bandome per tą prizmę kažkiek prisidėti – nors tai ir mažas lašelis jūroje“, – atviravo jis.

Per patį koronaviruso pandemijos įkarštį pradėję verslą vilniečiai įsibėgėjo taip, kad antraisiais metais apyvartą padidino keturiais kartais, o trečiaisiais padidėjo dar dukart. Kondicionierių iš šilumos siurblių įrangos pardavimo, montavimo ir technines priežiūros užsiimančios įmonės bendrasavininkai suvokė, kad tai taškas, kai bet kokia klaida finansų valdyme gali būti lemtinga.

Apie būsto įsigijimą svajoja daugelis, tačiau su tuo ateinantys įsirengimo klausimai daugeliui tampa tikru galvos skausmu. Būtent todėl dabar ne vienas susivilioja įsigyti ne tik naują, bet ir jau pilnai įrengtą, gyvenimui paruoštą būstą – tokį, kaip iš paveikslėlio. Tačiau ar įmanoma įrengti jį taip, kad tiktų kiekvieno skoniui? Šio penktadienio TV3 laida „Namų idėja su IKEA“ pakvies pro rakto skylutę pažvelgti būtent į tokį būstą.

„Turbūt žmona per daug man zyzė, kad greičiau kurčiau internetinę parduotuvę, o aš zyziau, kad ji greičiau rinktųsi prekes. Taip ir išėjo, kad mūsų parduotuvė vadinasi „zyzy.lt“, – juokėsi internetinės drabužių parduotuvės nėščiosioms, maitinančioms ir kitoms moterims vadovas Aurimas Miliknaitis. – Iš pradžių ir patiems labai keistai toks pavadinimas skambėjo, bet po to pagalvojome – ar tikrai būtinai jis turi turėti prasmę“.

Vaikiškų drabužių pardavimu Beata Daugėrdaitė užsiima jau gerokai daugiau nei dešimtmetį. Kurį laiką ji gyveno Jungtinėje Karalystėje, ten įsidarbino parduotuvėje, kurioje buvo atsakinga už kalnų sporto prekių vaikams pardavimus. Grįžusi į Lietuvą ji suprato šioje srityje jau daug žinanti, o ir prekiauti vaikiškomis prekėmis jai patiko, tad ėmė ir priėmė ryžtingą sprendimą pradėti savo verslą. „Kodėl turiu dirbti kažkam kitam, kai galiu dirbti sau?“ – pareiškė ji.

Panevėžio priemiestyje Velžyje Jurgita Valantiejienė įgyvendino savo vaikystės svajonę – atidarė nuosavą kirpyklą. „Turbūt prieš 15 metų nė nebūčiau pasvajojusi, kad būsiu ten, kur esu dabar“, – džiaugėsi kirpėja. Tačiau kelias buvo kalnuotas, su pakilimais ir nuosmukiais: septynerius metus keliavo ir dirbo Amerikoje, bene dešimtmetį gyvenimą kūrė Vilniuje ir galiausiai tapo „meilės emigrante“ – su vyru persikraustė į Velžį, vos kelis kilometrus nutolusį nuo gimtojo Panevėžio.

Kauno Petrašiūnų mikrorajone jau daugiau nei metus Daiva Ribikauskienė kerpa naminius augintinius, konsultuoja klientus bei rūpinasi gyvūnų prekių parduotuve tapusia veterinarijos vaistine. Nors švytinti kirpyklos reklama vietinio rajono gyventojams jau nesvetima, šią vietą vis dažniau atranda gyvūnų šeimininkai iš kitų Kauno vietų – jie nustemba, kaip anksčiau nežinojo, kad čia galima atvesti savo keturkojus.