Smulkiojo verslo bendruomenė

Ergoterapeutas Justinas Blaževičius į Lietuvą atvežė čia dar nematytus gydymo metodus. Autizmo spektro ar ADHD sutrikimus turintieji sveiksta pasitelkiant technikas, taikomas JAV, Kanadoje, Šveicarijoje ir kitose šalyse. Negana to, jis kuria ir specialistams darbą bei pacientams gydymą lengvinančią sistemą. Jeigu pavyks ir ji išvys dienos šviesą – tokia inovacija bus pirmoji pasaulyje.

„Pati paragavau užsienyje dirbančio žmogaus duonos“, – atvirauja įdarbinimo agentūros „Reditus LT“ viena iš įkūrėjų Eglė Anskaitienė. Jei keliai nebūtų nuvedę į Norvegiją ir ten nebūtų susipažinta su reikiamais žmonėmis, galbūt mintis įkurti verslą Lietuvoje ir nebūtų atėjusi.

Eglės Bausytės-Šmitienės įkurta įmonė „Piaras“ – netipinė rinkodaros agentūra. Pati daugiau nei dešimtmetį rinkodaros srityje dirbusi moteris ištestavo šimtus rinkodaros teorijų ir sugebėjo išsigryninti, kurios jų šiomis dienomis efektyviausios. Dabar „Piaro“ klientai – garsios ir didelės lietuvių įmonės. „Man neišeina dirbti šabloniškai“, – šyptelėjo pašnekovė.

„Mūsų su žmona verslas – iš anksto neapgalvotas ir neplanuotas“, – sako Tomas Perminas, kartu su sutuoktine Milda prieš dvejus metus įkūrę mažąją bendriją „Mėtiniai projektai“. Ji valdo dvi grožio studijas „Lagom“ bei mažmeninės prekybos internetinę parduotuvę, prekiaujančią grožio prekėmis profesionalams bei jų klientams.

Pradėti rūpintis savo ir jaunosios kartos finansiniu raštingumu trūksta laiko ar tinkamos progos – taip teisinasi ir smulkiųjų verslų atstovai, ir eiliniai žmonės. Esant ekonominiam pakilimui viskas ir taip gerai klostosi, o, atėjus iššūkių metui, dėliojami kiti prioritetai.

Šiuo metu startuojančios „InModulus“ įmonės savininkas Petras Slavinskas turi ambicingų planų ir net neabejoja sėkme – augs ir plėsis itin greitai, mat siūlomas produktas turi didžiulę paklausą.

Gali atrodyti, kad pradėti rūpintis savo ir jaunosios kartos finansiniu raštingumu niekada nebus geros progos. Esant ekonominiam pakilimui viskas ir taip gerai klostosi savaime, o atėjus iššūkių laikui prioritetai vėl būna kitur. Tiesa, specialistai primena, kad finansinis raštingumas kiekvienam yra be galo svarbus, tačiau iškreiptas suvokimas apie pastarąjį Lietuvoje vis dar kelia rūpesčių. Įmonės „Pelningi sprendimai“ vadovas Audrius Rubinas tikina, kad vertinant finansinį raštingumą dažnas daro esminę klaidą ir neteisingai interpretuoja šio termino apibrėžimą.

​Nors savo finansinę sveikatą žinoti būtina kiekvienai tvariai įmonei, deja, ne visi verslininkai apskritai girdėję tokį terminą. Dar mažiau kas žino, kad nuolat reikėtų stebėti ir partnerių bei konkurentų finansinę sveikatą. „Metai gali būti netikėti, visko rinkoje gali nutikti, įmonės gali netikėtai imti ir subankrutuoti“, – įspėjo Gaudenis Milvydas, specialaus įrankio, leidžiančio sekti svarbius duomenis apie įmones, vadovas.

Į Vilniuje, Mindaugo gatvėje, esančią „Tamago“ kavinę buriasi japoniško ir korėjietiško maisto išalkę lietuviai. Nuo pirmų dienų klientų buvo gerokai daugiau, nei savininkė galėjo pasvajoti. Tad pradėjus viską tik nuo pusryčių greitai meniu teko plėsti ir imti ruošti patiekalus pietums bei vakarienei.

​Vilnietis Dominykas Čiuplinskas pasakoja verslu domėjęsis nuo mokyklos laikų. Tik pabaigęs mokslus, ėmė prekiauti įvairiomis prekėmis nuo telefonų dėkliukų iki avalynės, kol prieš porą metų atrado vaikiškų žaislų rinką. Vyras pasakoja – nors madas diktuoja patys vaikai, ne mažiau svarbu įtikti ir seneliams, bandantiems pradžiuginti savo anūką.

Vienos, vėliau dviejų gydytojų kabinetas, sudėliojus tinkamą planą, pasirinkus apgalvotą strategiją ir gavus finansų įstaigos palaikymą bei finansavimą, virto modernia klinika, subūrusia profesionalių medikų ir didžiulį pacientų ratą. Klinikos vadovė pripažįsta: pokyčių reikėjo, komanda jiems ruošėsi atsakingai, ir rezultatas pranoko lūkesčius.

Kadaise vos vienu gydytojo kabinetu buvusi klinika, šiandien kiekvieną norintį priima įspūdingose savo patalpose pačioje sostinės širdyje. „Tavo klinikos“ direktorė medicinos klausimais Rūta Maciulevičienė sako, kabineto istoriją pradėjo gydytojos išsilavinimą turinti moters mama. Noras kabinetą paversti visiems prieinama klinika medikei kirbėjo ilgai. Pasitarti teko ir su pačiais mylimiausiais.

Renginių organizavimo verslas yra itin jautrus įvairioms aplinkybėms. Užklupus krizei ar pandemijai staiga šių paslaugų gali niekam nebereikėti, tad svarbu būti kūrybingiems randant būdus, kaip tokiomis situacijomis išlikti reikalingiems, bei puikiai valdyti savo finansus. Tuo įsitikino ir ne vienerius metus šioje srityje dirbantis Darius Lomsargis.

„Mūsų tikslas – ne užkariauti visą pasaulį ar tapti didžiausiais bei žinomiausiais Lietuvoje. Turime siekį pirkėjams suteikti papildomą naudą perkant madingą kokybišką drabužį – visų pirma, ne permokėti už prekę, o sutaupyti“, – sako Egidijus Žilinskas, įmonės „Eurobilis“ vadovas.

Prieš kelerius metus vilnietį Mindaugą Skudutį sužavėjo važiavimas elektromobiliu, todėl nusprendė aistrą paversti verslu: parduodamų automobilių parkas per gana trumpą laiką išaugo nuo vieno ir keliasdešimt. „Viskas, kas vyksta su planeta, man tikrai svarbu, todėl bandome per tą prizmę kažkiek prisidėti – nors tai ir mažas lašelis jūroje“, – atviravo jis.

Per patį koronaviruso pandemijos įkarštį pradėję verslą vilniečiai įsibėgėjo taip, kad antraisiais metais apyvartą padidino keturiais kartais, o trečiaisiais padidėjo dar dukart. Kondicionierių iš šilumos siurblių įrangos pardavimo, montavimo ir technines priežiūros užsiimančios įmonės bendrasavininkai suvokė, kad tai taškas, kai bet kokia klaida finansų valdyme gali būti lemtinga.

Vilnietis Algirdas Mameniškis jau daugiau nei dešimtmetį tęsia savo tėvų pradėtą verslą. Į parduotuvę užsukę klientai čia gali rasti visą gamą prekių – ir biuro kėdžių, ir kilimėlių, ir transporto priemonių serviso įrangos, ir net technikos neįgaliesiems. „Pamatėme, kad rinkoje yra labai daug spragų. Nuo to viskas ir prasidėjo“, – pasakojo A.Mameniškis.

Ilgą laiką audęs nedrąsią mintį apie savą verslą Karolis Valiukevičius prieš šešerius metus tam pribrendo, o nišą rado netikėtai – ruošdamasis į kelionę ir nerasdamas norimų lauktuvių. To, ko nerado, galų gale sukūrė pats.

Alytiškis Mindaugas Kanapickas gimtajame mieste jau beveik penkiolika metų vysto verslą, kurį pradėjo visai neplanuotai, paskatintas krikšto tėčio. Į elektros prekių parduotuvę užsukę klientai viską gauna iš vienų rankų: nuo reikalingų elektronikos prekių iki įvairiausių sistemų montavimo paslaugų ir konsultacijų.

Dalis smulkiųjų verslininkų tiki: bankai su jais nė nesileis į kalbas dėl finansavimo, arba jų problemos per menkos, kad būtų įdomios finansų įstaigoms. Banko „Swedbank“ specialistai šiuos mitus paneigia: svarbiausia žinoti, kur kreiptis pagalbos ir tą daryti laiku.

Su kokiu protingu žmogumi pasitarei? Tokį ironišką mamos klausimą išgirdo Indrė Mikeškaitė, kai artimiesiems pasakė metanti teisininkės darbą ir sukanti į prekybą drabužiais. Rizika pasiteisino – per penkerius metus Indrė su partneriu Tautvydu Eliošiumi spėjo įsukti savo prekės ženklą „Mur mur“. Neišvengta ir klaidų, apie kurias moteris atvirai kalba. Kai kurias jų ištaisyti padėjo profesionalių patarėjų žvilgsnis iš šono.

Finansavimą norintys gauti smulkiojo verslo atstovai dažnai pasimeta dėl informacijos gausos ir ilgainiui nebežino, ko imtis, kad paraiška būtų patvirtinta. Būtent „Swedbank“ aktyviai finansuoja smulkiojo verslo atstovus ir siūlo net kelias finansavimo galimybes. „Swedbank“ smulkių verslo klientų skyriaus vadovė Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė papasakojo, ką privalo žinoti kiekvienam norinčiam kreiptis dėl finansavimo.

Pasitikrinti įmonės finansinę sveikatą, išsiaiškinti esamas ar gresiančias problemas, suprasti tikrąją įmonės situaciją, išmokti, kaip įdarbinti įmonės pinigus, pritraukti kapitalo arba uždirbti daugiau – nemaža dalis pradedančiųjų ar šiek tiek patirties sukaupusių verslininkų šių žingsnių imasi tik susidūrę su sunkumais arba nusprendę papildomai pasiskolinti.

Finansavimu susidomėjęs verslas šiais laikas turi ne vieną galimybę reikiamam finansavimui gauti. Egzistuoja ne vienas finansavimo modelis, kurio pasirinkimas priklauso nuo esamos įmonės situacijos. Mažosios bendrijos „Pelningi sprendimai“ vadovas Audrius Rubinas sako, kad dėl finansavimo besikreipiančios įmonės privalo pasiruošti labai nuodugniai, nes darbas čia prasideda jau nuo verslo pradžios. Valdykite verslo finansus sklandžiau: https://www.swedbank.lt/business/ecosystem/about/everyoneCan?

Naujo automobilio įsigijimas – nemažas galvosūkis, ypač kai kalba pasisuka apie automobilio ar jo parko įsigijimą įmonei, o ne asmeniniam naudojimui. Išsirinkti patrauklų ir įmonės įvaizdį atitinkantį prekės ženklą nepakaks, svarbu kruopščiai įvertinti poreikį, automobilių parko įsigijimo bei išlaikymo išlaidas, pažvelgti į šį pirkinį ir iš platesnės įmonės tikslų perspektyvos. Kokius kriterijus būtina įvertinti?

Nors pastarieji keli metai nepašykštėjo makroekonominių sukrėtimų, trys Baltijos šalys neblogai susitvarkė su iššūkiais, lyginant visos Europos kontekste, o Lietuvai nuo 2019 m. pavyko augti sparčiausiai. Paprastai Baltijos šalių verslo ciklas būdavo itin sinchronizuotas, tačiau pastaraisiais metais pradėjo ryškėti ir skirtumai − ką jie rodo?

Smulkioms Lietuvos įmonėms suteikto finansavimo suma per 2022 m., palyginti su ankstesniais metais, išaugo 14 proc., rodo „Swedbank“ duomenys. Smulkieji šalies verslai daugiau investavo, taip pat skolinosi apyvartinio kapitalo poreikiui patenkinti. Aktyvumu skolinantis išsiskyrė prekybos, paslaugų ir transporto bei gamybos srityse veikiančios įmonės.

„Turbūt žmona per daug man zyzė, kad greičiau kurčiau internetinę parduotuvę, o aš zyziau, kad ji greičiau rinktųsi prekes. Taip ir išėjo, kad mūsų parduotuvė vadinasi „zyzy.lt“, – juokėsi internetinės drabužių parduotuvės nėščiosioms, maitinančioms ir kitoms moterims vadovas Aurimas Miliknaitis. – Iš pradžių ir patiems labai keistai toks pavadinimas skambėjo, bet po to pagalvojome – ar tikrai būtinai jis turi turėti prasmę“.

Vaikiškų drabužių pardavimu Beata Daugėrdaitė užsiima jau gerokai daugiau nei dešimtmetį. Kurį laiką ji gyveno Jungtinėje Karalystėje, ten įsidarbino parduotuvėje, kurioje buvo atsakinga už kalnų sporto prekių vaikams pardavimus. Grįžusi į Lietuvą ji suprato šioje srityje jau daug žinanti, o ir prekiauti vaikiškomis prekėmis jai patiko, tad ėmė ir priėmė ryžtingą sprendimą pradėti savo verslą. „Kodėl turiu dirbti kažkam kitam, kai galiu dirbti sau?“ – pareiškė ji.

Panevėžio priemiestyje Velžyje Jurgita Valantiejienė įgyvendino savo vaikystės svajonę – atidarė nuosavą kirpyklą. „Turbūt prieš 15 metų nė nebūčiau pasvajojusi, kad būsiu ten, kur esu dabar“, – džiaugėsi kirpėja. Tačiau kelias buvo kalnuotas, su pakilimais ir nuosmukiais: septynerius metus keliavo ir dirbo Amerikoje, bene dešimtmetį gyvenimą kūrė Vilniuje ir galiausiai tapo „meilės emigrante“ – su vyru persikraustė į Velžį, vos kelis kilometrus nutolusį nuo gimtojo Panevėžio.

Kauno Petrašiūnų mikrorajone jau daugiau nei metus Daiva Ribikauskienė kerpa naminius augintinius, konsultuoja klientus bei rūpinasi gyvūnų prekių parduotuve tapusia veterinarijos vaistine. Nors švytinti kirpyklos reklama vietinio rajono gyventojams jau nesvetima, šią vietą vis dažniau atranda gyvūnų šeimininkai iš kitų Kauno vietų – jie nustemba, kaip anksčiau nežinojo, kad čia galima atvesti savo keturkojus.

Lavinamaisiais žaislais vaikams Lina Gasickienė pradėjo prekiauti kone prieš 16 metų – Šiauliuose tuo metu tai buvo viena iš nedaugelio parduotuvių. Pašnekovė prisimena dar iki šiol įstrigusius logopedės žodžius, kurie paskatino palikti savo darbą ir imtis savo verslo: kad vaikas tobulėtų, kas savaitę jam reikia naujo žaislo. Lina sako, kad asortimentą papildo pagal savo vaikų norus – jie niekada neprašauna pro šalį.

Metų sandūroje įsteigti verslai dažniau pergyvena pirmuosius dvejus veiklos metus ir yra linkę toliau tęsti savo veiklą, rodo „Swedbank“ atlikta 2018–2020 m. įsteigtų įmonių analizė. Be to, sausis tarp kitų metų mėnesių pirmauja ir pagal veiklą sėkmingai tęsiančių verslų dalį, ir pagal bendrą įsteigiamų įmonių skaičių. Tiesa, patys verslininkai nurodo, kad verslo sėkmę labiausiai apsprendžia motyvacija ir pasirengimas, o konkreti įmonės įsteigimo data yra formalumas.

Iš Panevėžio kilusi Simona Silčenko alsuoja susižavėjimu linu – drabužiais iš šios medžiagos susidomėjo dar dirbdama samdoma siuvėja, tačiau noras suderinti šeimyninį gyvenimą ir darbą pastūmė nuosavo verslo link. Moteris pastebi, kad lietuvaitės vis dažniau į savo ir savo vaikų rūbų garderobą įtraukia linines sukneles, kelnes, sijonus ar drabužių komplektus – linas Lietuvoje yra pasiekęs bumą.

Visai netoli Klaipėdos senamiesčio įsikūręs restoranas akį traukia jaukia lauko terasa ir iškaba, skelbiančia, kad čia – indiško maisto kavinukė. Tik įėjus šiltai pasitinka sutuoktiniai ir barmenė – iškart pasiūloma tradicinės juodosios arbatos su pienu, žiupsneliu kardamono ir imbiero. Lietuviškam skoniui tai išties neįprasta patirtis, tačiau savininkai sako, kad indiškas maistas yra ne tik proga susipažinti su kita kultūra, bet ir įgyti imunitetą žiemai.