Ar kada nors įsivaizdavote, kas nutinka stiklo buteliui, kurį grąžinate į taromatą arba išrūšiuojate į stiklo konteinerį? Šis multimedijos pasakojimas – tai pažintis, kaip iš stiklo duženų gimsta naujas stiklo gaminys – butelis.

Iš VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ depozito sistemos taromatų ir rūšiavimo konteinerių stiklas patenka pas perdirbėjus ir gamintojus. Taip prasideda nauji stiklo butelio gyvenimo etapai – vieni perlydomi, kiti panaudojami ne vieną kartą – jei tam yra tinkami.

Lietuvoje pramoniniu būdu stiklą gamina ir perdirba kelios įmonės. Viena iš jų – „Kauno stiklas“. Čia atkeliauja tiek stiklo duženos iš taromatų, tiek iš rūšiavimo konteinerių.

Pasak stiklo fabriko vyr. technologės Violetos Romeikienės, tam, kad stiklo duženos iš rūšiavimo konteinerių būtų panaudotos stiklo lydynyje, jos turi būti be nepageidaujamų priemaišų – plastiko, keramikos, buitinių atliekų.

Stiklo lydymui ir naujų butelių gamybai puikiai tinka iš depozito sistemos įsigytas švarus, be priemaišų, stiklas.

Nereikalingos priemaišos nuo stiklo iš rūšiavimo konteinerių išvalomos optine įranga ir galingais magnetais, o stambesnės atliekos atskiriamos rankomis. Taip pašalinami įvairūs butelių kamšteliai, stiklainių dangteliai, plastiko maišai ir kt.

Kai automatizuoti įrenginiai išskirsto stiklą pagal atspalvį, atmeta netinkamas daleles bei kitas smulkias priemaišas, išvalytos stiklo duženos tiekiamos į smulkinimo aparatus.

Stiklo buteliui pagaminti yra naudojama 65 proc. švarių stiklo duženų ir 35 proc. stiklo žaliavos – kvarcinio smėlio, sodos, dolomito, sienito, koncentruotos anglies, dažų ir kt. Pagal receptą suformuojama būsima stiklo spalva – ruda, žalia, juoda ar samanų.

Susverti stiklo gamybos komponentai transportuojami į mišinio laikymo bunkerius, o iš ten mišinys tiektuvais keliauja į lydymo krosnį. Įdomu tai, kad stiklo lydymo procesas neturi būti nutrauktas nei dieną, nei naktį, todėl įranga neišjungta dirba nuo jos paleidimo pradžios 2011 metais.

Krosnyje – apie 1550 laipsnių Celsijaus. Tokia temperatūra pasiekiama naudojant dvigubo kaitinimo sistemą – deginant dujas bei papildomai naudojant elektrą.

Iš lydymo krosnies baseino stiklo lydalas patenka į sudėtingą mechanizmą – lašotiekį. Apdorotas lydinys, kurio temperatūra svyruoja nuo 1080 iki 1230 laipsnių Celsijaus, teka į lašų karpymo įrenginius.

Žirklėmis atkirpti stiklo lašai krenta į butelių formavimo mašiną. Specialioje formoje vakuumu įsiurbiama būsimo butelio galvutė ir suspaustu oru prapučiamas ruošinys.

Karšto stiklo ruošinys perkeliamas į gaminio formą, kurioje jis išpučiamas ir galutinai suformuojamas. Karštas butelis formoje vėsinamas oru kol nebesideformuoja ir pastatomas ant transporterio.

Butelius formuoja sekcijinė dvigubų formų mašina, kuri tuo pačiu metu gamina 12 butelių. Didžiulis įrenginys suformuoja nuo 70 iki 140 butelių per minutę.

Iki standumo ataušę buteliai transporteriu tiekiami į paviršiaus apdorojimo įrenginį, apipurškiami specialia danga, suteikiančia buteliui papildomo stiprumo. Atkaitinimo krosnyje buteliai dar kartą pakaitinami iki 560 laipsnių Celsijaus temperatūros, po to lėtai atvėsta.

Suformuoti buteliai patenka į kokybės tikrinimo sistemas. Stiklo storį, aukštį, spalvą, pūsleles ar kitus nukrypimus nuo normų tikrina optinė įranga. Netinkami naudojimui buteliai atmetami ir išrūšiuojami.

Pavyzdžiui, putojančio gėrimo butelis turi atlaikyti 17 atmosferų, tačiau testuojama, kol pasiekiama net 30 atmosferų. Palyginimui – automobilio padangos slėgis – apie 2 atmosferas. Smūgio testo metu bandomas atsparumas dūžiui – parenkamas svoris ir trenkiama į sienelę, petelį ar butelio dugną.

Pasak V. Romeikienės, stiklo butelių gamyboje taikoma labai daug kokybės reikalavimų – kartais net daugiau nei pačiam gėrimui: „Stiklo dirbiniuose naudojama daug antrinių žaliavų. Be to, tai nekenksminga, ilgaamžiška, perdirbama neribotą kiekį kartų, tačiau tuo pačiu ir kaprizinga medžiaga“.

Kokybės kontrolę praėję buteliai transporteriais sustumiami pakavimo formas, apdengiami apsauginiu kartonu bei plastiku, paruošiami sandėliavimui ir transportavimui.

Skaičiuojama, kad 80 proc. stiklo atliekų yra sunaudojama naujų stiklo butelių gamybai. Likusi 20 proc. stiklo atliekų dalis panaudojama lakštinio stiklo gamybai. Todėl panaudotą tarą grąžinti ir rūšiuoti verta.