Friends and Frames optika

Autorius

Ona Lozuraitytė, Petras Išora (Isora+Lozuraityte Studio for Architecture)

NUOTRAUKŲ AUTORIUS

Darius Petrulaitis, Ugnius Gelguda

METAI

2018

Friends & Frames erdvė, įsikūrusi vienoje pagrindinių Vilniaus miesto pėsčiųjų arterijų, kviečia kadaise čia buvusios viešos erdvės improvizuotai refleksijai. Akinių kolekcijų konteineris nejučiomis paverčiamas erdve per-matymui. Vokiečių gatvė – viena seniausių sostinės gatvių ilgą laiką iliustravusi Vilniaus gyvenimo daugiasluoksniškumą. Po Antrojo pasaulinio karo šis gyvybės ir apykaitos kupinas traktas buvo bene labiausiai suniokotas mieste. O šeštame dešimtmetyje sklandant modernizacijos vėjams stipriausiai apgriauta rytinė gatvės pusė galutinai sulyginta su žeme. Šiandien miestui tebesvarstant apie šios vietos atnaujinimo planus, jos istorinis urbanistinis charakteris vis dar paslėptas po sovietiniu sluoksniu. Istoriškai egzistavęs urbanistinis vaizdinys tapo istoriniu klojiniu erdvės projektinei logikai. Perkloję istorinio ir esamo užstatymo planus, dabartinės optikos vietoje rastume ankščiau čia plytėjusį vidinį kiemą, o gretimoje posesijoje – vieną pirmųjų miesto viešųjų šulinių. Atriumo kaip viešos erdvės, sodo bei vandens ištraukos tapo aplinkybine inspiracija interpretuotiems erdviniams sprendiniams. Rasti originalios statybos sluoksniai, kurių ribose operuojama, neretušuojami. Jų raiškūs paviršiai dar vienas įmedžiagintos laiko kalbos skaitinys. Prie patalpų paviršių liestasi tik vietose kur naujas prisilietimas reikalingas įsikuriančiai funkcijai. Čia kuriamos sąvokos iš kurių randasi estetika, o ne atvirkščiai. Sąmoninga permąstanti prabanga, formuojama mūsų laikotarpio realijose – vartojimo kultūros ir medžiaginių planetos procesų kontekste. Ji identifikuoja vertingąsias situacijos savybes ir santykį su naujojo sluoksnio poreikiais, šiame perklojime palikdama centrinę vietą reikšmių daugiaprasmiškumui. Baldai – judrūs, skirti lanksčiai funkcijai su nuolat kintančiomis koordinatėmis. Esant tuščios erdvės režimui jie užpildo centrinės sklendžiančios plokštumos apatinę erdvę, šią plokštumą paversdami tūriu. Programuojant baldų funkcijas atsisakyta išreikštos kasos, taip tirpdant pirkėjo – pardavėjo roles. Medžiagiškumai grubūs – be papildomo apdirbimo. Fabrikiniai baldai – ciklinės ekonomikos dalyviai. Dalis objektų​-baldų​ ​– meninkų su​kurta ​specialiai​ šiai erdvei.​​ Centrinė uolos ekosistema – žmogaus rankos ir kompiuterinės programavimo kalbos darinys. Jo šlaitus dengia pakaitomis švelnios ir atšiaurios floros deriniai. Dėmesys praeivio ar pirkėjo akiai reiškiasi keliaisluoksniais regėjimo žaidimais siekiančiais įtraukti į pasivaikščiojimą erdvėlaikyje.