Creme de la Creme menamas parfumerijos muziejus

Autorius

AKTA (Dovilė Piekytė)

NUOTRAUKŲ AUTORIUS

Norbert Tukaj

METAI

2018

Specialiai šiuolaikinio meno mugei „Art Vilnius 2018“ aukštosios parfumerijos tinklas „Creme de la Creme“ sukūrė MOPA (Museum of Perfume Art) – menamą parfumerijos muziejų. Pavadinimas MOPA – tai ironiška aliuzija į šiuolaikinio meno muziejų trumpinius: MOMA, MUMOK, MOCAK ir pan. MOPA lankytojai galėjo nusikelti į 2085 metus ir išvysti „Future Artefacts“ parodą, kurioje buvo eksponuojami neva Vilniuje vykusių archeologinių kasinėjimų metu aptikti XXI amžiaus pirmosios pusės radiniai, vienaip ar kitaip susiję su parfumerijos tinklu „Creme de la Creme“. Interjeras buvo kuriamas remiantis esminiais muziejų ir galerijų projektavimo principais. Erdvės centre atsidūręs skulptūriškas dvipusis minkštasuolis tapo pagrindiniu interjero akcentu ir lankytojų bendravimo vieta. Ritmiškas baldų atsikartojimas dar labiau pabrėžė centrinę kompoziciją. Patalpos konfigūracija ir esamos architektūrinės konstrukcijos padiktavo segmentinį erdvės suskirstymą. Pertvaroms panaudotas klasikinis arkų motyvas: aptakios linijos ir pasirinktas mastas leido sukurti šviesotamsos žaismą ir suteikti rafinuotumo pojūtį. Dominuojanti prislopinta terakotos spalva taip pat pasirinkta neatsitiktinai – ši spalva mena gilias istorines ištakas. -------------------------------- MOPA, a fictional perfume museum, was created by Creme de la Creme, an haute parfumerie boutique chain, specifically for Art Vilnius 2018 International Contemporary Art Fair. The name ‘MOPA’ served as an ironic allusion to the monikers of contemporary art museums, such as MOMA, MUMOK or MOCAK, to name but a few. While visiting the temporary Future Artefacts exhibition, MOPA visitors were taken to the year 2085 to explore artefacts from the first half of the XXI century supposedly discovered during archeological excavations in Vilnius and somehow related to the Creme de la Creme boutiques chain. The interior of MOPA was created according to the basic principles of museum and gallery design. A double-sided sculptural couch became an accent element of the interior, as the main spot for relaxing. The central composition was even more accentuated by the rhythmical repetition of the pieces of furniture. The configuration and architectural construction of the building suggested the idea of spatial segmentation. For the interior, partition arches of classical shape were used: soft lines and the perception of spatial scale created a play of light and shadows, adding a touch of refinement. A quiet shade of terra cotta, a colour with deep historical roots, was deliberatly chosen to act as the dominant shade of the interior.