2,1 mlrd. vienkartinių butelių, pagamintų iš plastiko ar stiklo bei skardinių per daugiau nei trejus metus Lietuvoje buvo priduoti į taromatus. Tai reiškia, kad jais nebuvo užteršta aplinka, pakuotės buvo perdirbtos, o net 210 mln. eurų sugrįžo į vartotojų kišenes.

Grąžinti tarą – paprasta ir apsimoka. Be to, visa tara perdirbama 100 proc. ir vos patekusi į taromatą pradeda kelionę naujo butelio ar skardinės link.

Taromate pakuotė suskirstoma į plastiko, skardos ir stiklo grupes, supakuojama į maišus ir paruošiama transportavimui į VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) skaičiavimo centrą Vilniuje.

Stiklo buteliai skirstomi į dvi kategorijas. Daugkartinio naudojimo butelis žymimas butelio simboliu ir aplink besisukančia rodykle, vienkartinis – D raide ir viena rodykle.

Pakartotiniam naudojimui skirta tara tiesiai iš taromatų keliauja pas gamintojus, o surinkta vienkartinė tara atvežama į skaičiavimo centrą, kur yra paruošiama perdirbimui.

Speciali įranga išskirsto plastikines ir skardines pakuotes. Jos konvejeriu keliauja į paruošimo, presavimo ir pakavimo sistemas.

Plastikas ir skarda supresuojami į atskiras grupes, surišami vielos siūlais ir taip paruošiami transportavimui į gamyklas.

Šiuo metu plastiko buteliai iš depozito sistemos yra vežami į Rumuniją, kur vienoje moderniausių plastiko perdirbimo gamyklų pakuotės yra išvalomos, susmulkinamos ir paruošiamos naujų dirbinių gamybai.

Kaip pasakojo USAD direktorius Gintaras Varnas, taros perdirbimo galimybės – itin didelės. Perdirbtas plastikas naudojamas drabužių gamyboje, automobilių pramonėje ir kt.

„Iš vieno gramo plastiko yra padaromas 10 km ilgio siūlas. Jei plastiko butelis sveria apie 30 gramų, jo užtektų siūlui pagaminti, kurio ilgis būtų nuo Vilniaus iki Klaipėdos“, – atskleidė G. Varnas.

Tuo tarpu supresuotos skardinės pakuotės išvežamos į Vokietiją. Ten skarda yra perlydoma ir iš jos gaminamos naujos skardinės.

Stiklą automatizuota įranga surūšiuoja pagal spalvą – toks stiklas tiekiamas į stiklo gamyklas Lietuvoje, kur yra perdirbamas.

Anot G. Varno, grąžinti tarą vartotojus skatina tiek ekonominė, tiek aplinkosauginė motyvacija. Taip pat ir patogi galimybė grąžinti tarą į modernius taromatus, įrengtus prie parduotuvių ir prekybos centrų.

Tačiau ne vienam kyla klausimas, kodėl ne visa tara yra priimama depozito sistemoje?

Depozito sistemoje dalyvauja limonadų, mineralinio vandens bei silpnų alkoholinių gėrimų pakuotės. Būtent jomis dažniausiai ir užteršiama gamta. Tuo tarpu produktai, kurie naudojami namuose, kavinėse ar restoranuose, jų pakuotės įprastai patenka į rūšiavimo ar buitinių atliekų konteinerius.

Į taromatus patenka apie 92 proc. visų depozito pakuočių. Plastiko (PET) pakuočių per metus surenkama apie 350 mln. vienetų, skardinių – apie 220 mln., stiklo butelių – 32 mln.

8 proc. vartotojų, kurie depozitinės taros negrąžina, nepasiima ir pinigų – t. y. sumoka taršos mokestį – 10 euro centų už butelį ar skardinę. Šis mokestis iš dalies finansuoja užstato sistemos išlaikymą.

Pasak G. Varno, gyventojų apklausos Lietuvoje rodo, kad depozito sistema yra vertinama palankiai – apie 97 proc. apklaustųjų mano, jog sistema veikia sklandžiai ir net 95 proc. gyventojų pastebi, kad įvedus depozito sistemą gamta tapo švaresnė.