Darnus judumas didmiesčiuose – ne išimtis, o kasdienybė

Darnus judumas didmiesčiuose – ne išimtis, o kasdienybė

Smagu Lietuvą tapatinti su Šiaurės Europa. Galimybė priartėti prie skandinaviškos gerovės kelia mūsų savivertę. Tačiau, jei norima save tapatinti su tokiomis visuomenėmis, tam reikia ne tik skandinaviškų algų, bet ir šiaurietiško požiūrio į aplinką.

Kuo toliau į rytus – tuo labiau automobilis apibrėžia žmogaus socialinį statusą, tokiose šalyse tai – gero, sėkmingo gyvenimo atributas. Minėtasis reiškinys itin pastebimas ir postsovietinėse valstybėse. Tačiau vakarų didmiesčiuose judėti visuomeniniu transportu arba dviračiu į darbą net ir pasiekusiam aukščiausią karjeros laiptelį – visiškai normalu.

Tai ne tik patogu, greita (nereikia laiko gaišti nesibaigiančiose spūstyse), bet ir darnu – kiekvienas žmogus gali prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo.

Ambicingi planai

Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuvos Respublikos Vyriausybė užsibrėžė ilgalaikį tikslą iki 2050 metų užtikrinti nulinį grynąjį išmetamą CO2 kiekį. Be to, Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (NEKSVP) ir Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane taip pat nustatyti ambicingi politiniai tikslai, kuriais siekiama nacionaliniu mastu prisidėti prie Europos Sąjungos 2030 m. ir 2050 m. ketinimų pasiekti Paryžiaus susitarime nustatytus tikslus.

Vadinasi, Lietuva turėtų dar intensyviau į įvairius sektorius integruoti oro taršą mažinančias priemones, kad pasiektų naująjį ES iškeltą 2030 metų tikslą – 55 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį. O 2050 metais paverstų jį nuliu.

Terši – teks susimokėti

Oro taršai didelę reikšmę daro transporto sektorius, tačiau žalioji politika skatina imtis priemonių, inicijuoti pokyčius. Ir ne tik transporto ir logistikos įmones, bet ir žmones, kurie vis dar eksploatuoja taršius senus automobilius.

Jau kuris laikas daugeliui europiečių įprastas automobilių taršos mokestis lietuviams vis dar kelia daug klausimų. Tačiau jo nereikia bijoti ir mistifikuoti. Tik vienu atveju šis mokestis būtų privalomas – tai į Lietuvą įvežamų transporto priemonių registracijos mokestis, o transporto priemonės naudotojo metinio mokesčio dydis, pagal Aplinkos ministerijos siūlymą, priklausytų nuo automobilio taršumo.

Metinio taršos mokesčio išvengti galės tie, kurie nuvažiuodami vieną kilometrą išmeta ne daugiau kaip 130 g anglies dioksido. Jeigu daugiau – teks paploninti piniginę. Skeptikai skėsčioja rankomis – ką daryti tiems, kurie automobilį vairuoja retai ar jų pajamos mažos. Tad visų pirma, naudinga žinoti, kad ne visi nebrangūs ar seni automobiliai yra taršūs. Todėl geriausia kiekvienu individualiu atveju apskaičiuoti, kiek koks automobilis išskiria CO2.

Dvidešimt planų

Keičiantis aplinkosaugos politikai, keičiasi ir miestai, jų infrastruktūra: ji tampa vis labiau patraukli pasirenkantiems alternatyvų transportą – autobusą, dviratį, paspirtuką ar elektromobilį. Tad judėti greitai, patogiai ir nekenkiant aplinkai tampa įmanoma kiekviename Lietuvos didmiestyje.

2016–2018 metais Lietuvoje parengta ir patvirtinta 20 darnaus judumo planų, kurie įgyvendinami penkiuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, dešimtyje vidutinio dydžio miestų, keturiuose kurortuose ir Trakuose. Būtent jais vadovaujamasi miestuose kuriant susisiekimo infrastruktūrą judėjimui, kuris nekenktų aplinkai.

Daug judėjimo alternatyvų

Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius teigia, kad tendencijos gerėja – žmonės vis dažniau „užsikrečia“ darnaus judumo idėja ir renkasi važiuoti dviračiais, eiti pėsčiomis ar naudotis viešuoju transportu.

Vilniaus miesto vykdoma politika itin skatina darniai judėti, tuo pačiu sparčiai keičiama judumo infrastruktūra – įrengiama nauja arba rekonstruojama sena, susidėvėjusi. Veikiausiai labiausiai pastebimi pokyčiai – vis didesnę Vilniaus dalį aprėpianti dviračių takų sistema ir viešojo transporto gerinimas.

Pastaraisiais metais sostinėje aktyviai tiesiami dviračių takai 2023 metais sudarysiantys pagrindinį dviračių takų tinklą, kurie sujungs skirtingus miestų rajonus. Šį tinklą sudarys apie 160 km dviračių takų. Ateities vizija – išvystyti dviračių takus taip, kad iš bet kurios Vilniaus vietos dviračiu patogiai būtų galima pasiekti bet kurį miesto tašką.

Ypač gerinamos sąlygos ir keliaujantiems autobusais bei troleibusais. Tiesiamos viešojo transporto juostos, kuriomis važiuojantys viešuoju transportu gali aplenkti spūstis. Gerinama ir pati infrastruktūra – įsigyjami nauji, kur kas mažiau taršūs autobusai. O istoriniame Vilniaus senamiestyje vis dažniau išvysite ir nedidelius elektrinius autobusus.

Gatvių transformacijos

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovo teigimu, didmiestyje keičiasi ir pačios gatvės koncepcija. Daug metų buvo laikomasi nuostatos, kad didžioji gatvės dalis turi būti atiduota judantiems automobiliu. Na, o dabar gatvės atiduodamos gyventojams – vadinasi, daugiau ploto skiriama pėsčiųjų zonoms, dviračiams, paspirtukams ar tiesiog verslui, galėsiančiam vystyti laisvalaikio zonas.

Be to, centriniuose miesto rajonuose atsiranda automobilių greičio judėjimo ribojimų, dėl kurių šie rajonai taps labiau patrauklesni ten gyvenantiems, o ne automobiliu pro šalį lekiantiems eismo dalyviams.

Kodėl verta iškeisti?

Kai kalbame apie darnaus judumo politiką, dažnai akcentuojamas taršos ir poveikio aplinkai mažinimas. Vis dėlto žmogus retai galvoja apie globalias vertybes ir tikslus. Tačiau kai tai paliečia jį asmeniškai – jis ima keisti požiūrį ir net pasirinkimus. J. Damidavičius sutinka, kad dažniausiai įvardinami darnaus judumo privalumai – taršos, triukšmo ir spūsčių mažinimas. Bet jų yra ir daugiau.

Vidutiniškai per metus vienas vilnietis automobilių spūstyse praleidžia 32 valandas, kai tuo pačiu metu šį laiką galėtų išnaudoti savo laisvalaikiui arba bent jį sutrumpinti pasirinkęs alternatyvų transportą – dviratį, paspirtuką ar kelionę pėsčiomis. Be to, labai svarbus ir finansinis aspektas – dažnu atveju judėti darniai yra pigiau, tad per mėnesį galima sutaupyti nuo keliolikos iki kelių šimtų eurų.

Taip pat svarbu paminėti, kad judėdami darniai kasdien vis aktyviau užsiimame fizine veikla, tad tai naudinga sveikatai ir ligų prevencijai, todėl, tikėtina, ateityje sveikatos priežiūrai išleisime mažiau pinigų.

Neatsilieka nuo Vilniaus

Kaip ir Vilnius, Klaipėda siekia judėti darniau ir užtikrinti gyventojams įvairių judėjimo galimybių, sumažinti taršą ir energijos poreikį mieste bei, žinoma, pagerinti miesto aplinką, erdvinę urbanistinės aplinkos kokybę, didinti miesto efektyvumą.

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Transporto skyriaus vyriausiosios specialistės Linos Žemaitytės, norima, kad vis daugiau žmonių judėtų bemotorėmis transporto priemonėmis arba kitais darniais būdais. Todėl sparčiai modernizuojamas miesto viešasis transportas: buvo atlikta galimybių studija ir nuspręsta atnaujinti Klaipėdos miesto viešojo transporto infrastruktūrą įrengiant greitąsias viešojo transporto juostas, atskiriant jas fizinėmis priemonėmis. Jau dabar UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ įsigijo 56 suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomus autobusus ir 2 elektra varomus autobusus. Iki 2023 metų planuojama įsigyti 20 ekologiškų elektrinių autobusų. Be to, važiuojantiems elektromobiliais mieste dabar daugiau patogumų – praėjusiais metais regione įrengta 13 elektros pakrovimo stotelių, ateityje jų dar daugės.

Daug dėmesio Klaipėdoje skiriama ir pėsčiųjų eismui. 2018 metais atnaujinta 4,5 ha pėsčiųjų takų, o 2019 metais – 1,84 ha, 2020 metais – 1,48 ha šaligatvių. Prie 47 pėsčiųjų perėjų įrengtas kryptinis apšvietimas, nuolat diegiamos kitos eismo saugumo priemonės (kalneliai, saugumo salelės ir pan.).

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis