Balsavimas vyko 2015 m. kovo 11 – balandžio 11 dienomis. Daugiau apie rezultatus skaitykite portale lrytas.lt
Žalgirio mūšis
1410 m. liepos 15 d. netoli Griunvaldo įvyko mūšis, kuriame jungtinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės kariuomenė sutriuškino Kryžiuočių ordiną. Po šio mūšio ordino galybė tapo praeitimi.
Vasario 16-osios aktas
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Lietuva tapo nepriklausoma respublika.
Mindaugo karūnavimas
1253 m. liepos 6 d. valdovas Mindaugas buvo vainikuotas pirmuoju ir vieninteliu Lietuvos karaliumi.
Lietuvos įstojimas į NATO ir Europos Sąjungą
2004-ieji Lietuvos Respublikai – ypatingi metai. Kovo 29 d. Lietuva priimta į NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją), o gegužės 1 d. – kartu su kitomis devyniomis Europos valstybėmis tapo visateise Europos Sąjungos nare.
Kovo 11-osios aktas
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė aktą, kuris skelbė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. 124 deputatai balsavo už, 6 susilaikė. Prieš nebalsavo nė vienas.
Oršos mūšis
1514 m. rugsėjo 8 d. įvyko mūšis, kuriame Konstantino Ostrogiškio vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė sutriuškino kelis kartus gausesnę Maskvos didžiosios kunigaikštystės armiją. Garsas apie lietuvių sėkmę nuskambėjo per visą Europą.
Lietuvos krikštas
1387 m. Lenkijos karaliaus Jogailos ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto sutarimu pakrikštyta Lietuva ir įkurta Vilniaus vyskupija.
Baltijos kelias
1989 m. rugpjūčio 23 d., minint Molotovo-Ribentropo pakto 50-ąsias metines, trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną – sujungė gyvų žmonių grandinė. Ji nusidriekė daugiau nei 600 kilometrų. 2009 m. UNESCO šį neeilinį įvykį įtraukė į „Pasaulio atminties“ sąrašą.
Pirmasis Lietuvos vardo paminėjimas
1009 m. Lietuvos (Lituae) vardas pirmą kartą paminėtas Kvedlinburgo analų įraše apie šv. Brunono žūtį.
Sausio 13-oji
1991 m. sausį Sovietų Sąjungos vadovybės iniciatyva, siekiant atkurti sovietų valdžią Lietuvoje, mėginta įvykdyti valstybės perversmą naudojant ginkluotąsias pajėgas. Sausio 13-osios naktį tankai ir kita karinė technika apsupo tokius svarbius objektus kaip Vilniaus televizijos bokštas ir Spaudos rūmai. Tūkstančiai Lietuvos piliečių išėjo į gatves ginti valstybės. Šie neramumai nusinešė 13 gyvybių. Sausio 14 d. Sovietų Sąjunga nuleido rankas.
Dariaus ir Girėno skrydis
1933 m. liepos 15 d. lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas lėktuvu „Lituanica“ pakilo iš Niujorko oro uosto, ketindami perskristi Atlanto vandenyną. Vandenyną lakūnai perskrido, tačiau nusileidimas nebuvo sėkmingas. Lėktuvas neaiškiomis aplinkybėmis sudužo Vokietijos teritorijoje. Abu pilotai žuvo. Šis skrydis tuo metu buvo antras pasaulyje, tiek ilgai išbūtas ore be nusileidimo.
Martyno Mažvydo „Katekizmas“
1547 m. Karaliaučiuje išspausdinta pirmoji knyga lietuvių kalba – Martyno Mažvydo „Katekizmas“.
Vilniaus universitetas
1579 m. Lietuvos valdovas Steponas Batoras suteikė Vilniaus universiteto (tuo metu akademijos) atidarymo privileginį raštą. Pirmuoju universiteto rektoriumi tapo Petras Skarga.
Konstitucija
1791 m. gegužės 3 d. Ketverių metų seimo priimta Abiejų Tautų Respublikos konstitucija (galiojo iki 1792 m. liepos 3 d.). Tai pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje rašytinė konstitucija, ji stebino savo nuostatų modernumu.
Lietuvos Statutai
1529 m., valdant Žygimantui Senajam, Ponų tarybos iniciatyva sudarytas pirmas Lietuvos teisinis kodeksas – Lietuvos Statutas. Dėl vėliau pasirodžiusių pataisytų variantų jis pramintas Pirmuoju Lietuvos Statutu. Kodeksas buvo nuolat tobulinamas, tad 1566 m. pasirodė Antrasis, o 1588 m. – Trečiasis Lietuvos Statutas.
1863–1864 m. sukilimas
Dar vienas sukilimas Lietuvoje ir Lenkijoje, siekiant išsivaduoti iš Rusijos imperijos priespaudos. Aktyviai vyko visoje Lietuvos teritorijoje, pasipriešinimas buvo labai intensyvus, per metus įvyko daugiau nei 300 mūšių vien tik Lietuvos teritorijoje, tačiau Rusijos okupacinė armija 1864 m. rudenį sukilimą galutinai numalšino. Po jo uždrausta lietuviška spauda.
Salaspilio mūšis
1605 m. rugsėjo 27 d. tarp Lietuvos ir Švedijos kariuomenių įvyko didis mūšis, jame nugalėjo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus vadovaujama Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė. Ši pergalė laikoma viena didžiausių Lietuvos ir Lenkijos Valstybės istorijoje.
Vilniaus paminėjimas
1323 m. sausio 25 d. kunigaikščio Gedimino rašytame laiške Vokietijos miestiečiams pirmą kartą paminėtas Vilniaus miestas.
Kristijono Donelaičio „Metai“
1775 m. Kristijonas Donelaitis, Tolminkiemio klebonas, parašė poemą „Metai“. Tai pirmas lietuvių grožinės literatūros kūrinys lietuvių kalba.
Pirmoji Lietuvos konstitucija
1922 m. rugpjūčio 1 d. Steigiamasis Seimas priėmė pirmąją nuolatinę Lietuvos Respublikos Konstituciją.
1830–1831 m. sukilimas
Lietuvos ir Lenkijos sukilimas prieš Rusijos imperiją, kilęs dėl nepasitenkinimo represijomis ir priespaudomis bei siekiant atkurti Abiejų Tautų Respubliką. Sukilime dalyvavo visų luomų atstovai. Lietuvos istorijai šis įvykis padovanojo lietuviškąją Žana d’Ark – grafaitę Emiliją Pliaterytę. Ji kovėsi sukilėlių gretose ir vadovavo kelių šimtų karių būriui. Deja, sukilimas buvo numalšintas.
Laikraščiai „Aušra“ ir „Varpas“
Pirmieji spausdinti laikraščiai lietuvių kalba pradėti spausdinti 1883 („Aušra“) ir 1889 m. („Varpas“). Tai buvo ne tik informacijos sklaidos forma. Šie leidiniai, nelegaliai platinti knygnešių, tapo tautinio atgimimo žadinimo išraiška. Prie laikraščių egzistavimo prisidėjo tokie tautos patriarchai kaip Jonas Basanavičius, Jonas Šliūpas („Aušra“), Vincas Kudirka, Jonas Jablonskis, Juozas Tumas-Vaižgantas („Varpas“) ir kt.
Liublino unija
1569 m. liepos 1 d. Liubline tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pasirašyta unija, ji sujungė dvi valstybes į Abiejų Tautų Respubliką. Šis dokumentas numatė, kad nauja valstybė turės bendrą valdovą ir Seimą. Tiesa, Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei išliko atskiras valstybės titulas, teritorija, vykdomoji valdžia su iždu ir kariuomene.
Karalaičio Kazimiero paskelbimas šventuoju
1604 m. gegužės 10 d. karalaitis Kazimieras, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero sūnus, dėl savo doro gyvenimo ir pamaldumo paskelbtas šventuoju. Tai vienintelis Lietuvos šventasis, Lietuvos globėjas.