Beveik 6 metrų aukščio erdvė, buvusiame fabrike, Vilniaus loftų kvartale virto namais jauniems veržliems gyventojams. It baltas lapas erdvėje, problematika ir užduoties gairės, leido ieškoti netradicinių sprendimų, kurie sietųsi su gyventojų poreikiais ir gyvenimo būdu. Nedėkingai paaukštintas nuo žemės masyvus langas, vertė šeimininkus jaustis „mažais“. Taip erdvėje atsirado pagrindinis tūrinis tęstinis erdvės segmentas, kuris pasitiko vos pravėrus duris ir driekdamasis lango link sukūrė „prieinamos“ laiptuotos palangės tūrį, kaip improvizuotą poilsio zoną. Naujam gyvenimui atgimusiame lofte trepseno ir keletas paukščių, paraleliai žygiuojantys pro namus kuriuose susitinka erdvės polėkis, griežtų formų, tonų ir tekstūrų santūrus ryškumas. / Plotas 100,43 m2/ 2014 m

Šio interjero filosofija – subtili pusiausvyra tarp minimalizmui būdingo griežtumo, švarumo ir glamūrinio puošnumo. Įmantrų interjero charakterį atskleidžia stipri geometrija, įdomių tekstūrų žaismas, alyvinių ir pilkų atspalvių kaita. Natūralios ir dirbtinės šviesos šaltiniai transformuoja erdves ir išryškina interjero akcentus.

Neiššaukiančiame natūralių žemės spalvų interjere jaučiama medienos šiluma ir gyvybė, akmens tvarumas, lengvas audinių plazdėjimas. Pro didelius langus patenkantys saulės spinduliai kuria žaismingą ritmą ant grindų ir baldų. Harmoniją ir gerą energiją skleidžia ant valgomojo sienos tapyta origami stiliaus gervė.

Reprezentacinis biuras ir mokymų centras, įrengtas bendrovei, Baltijos šalyse užimančiai lyderio pozicijas mažmeninės prekybos drabužiais srityje. Pagrindinis autorių keliamas tikslas buvo sukurti interjerą, kuris išliktų universalus šalia nuolat kintančių mados tendencijų. Sienoms naudota grafiška juodai-balta reljefinė apdaila, grindims - balto marmuro plytelės. Monochrominį interjerą praturtina ryškūs minimalistiniai baldai.

Biuras suprojektuotas jaunai komandai, daug laiko praleidžiančiai darbe. Dėl to ypatingas dėmesys skirtas socialinėms darbuotojų erdvėms – poilsio/virtuvės zonoje natūraliomis medžiagomis, minkštais baldais kuriama namų atmosfera. Pagrindinis erdvės per du aukštus ir viso interjero akcentas – pirmą kartą Lietuvoje įgyvendinta gyvų augalų siena, su savaiminio laistymo sistema. Kitos pirmajame aukšte išsidėsčiusios patalpos – pasitarimų kambarys ir media salė su patogiais, autorinio dizaino sėdimais baldais. Antrame lygyje suplanuotos individualios darbo kabinos ir kabinetai skirti maksimaliam susikaupimui. Tam pasitarnauja platus akustinių sprendimų panaudojimas ir atidžiai parinktos apšvietimo sistemos.

Vilniaus senamiestyje įrengtas restoranas - teatras skirtas šeimoms su vaikais. Pagrindinės funkcinės zonos: teatro, restorano, baro bei žaidimų. Nevykstant teatro pasirodymams scena naudojama vaikų žaidimams, šokiams ar kitai ugdomąjai veiklai. Restorane numatyta galimybė padalinti erdvę asmeninių švenčių metu. Vaikišką temą interjere kuria nuosaikus koloritas, žaismingas šiuolaikinis dekoras ir autorinės detalės. Mažiesiems pritaikyti saugūs ir ergonomiški baldai bei žaislai.

Butas paskutiniame aukšte įrengtas naujos statybos daugiabutyje, buvusioje apleistoje palėpėje. Apjungtoje didžiausioje erdvėje yra koridorius, virtuvė – valgomasis ir didelė svetainė. Atskiruose kambariuose yra rūbinė, ūkinė patalpa, sandėlys, tualetas, svečių vonia ir vaikų kambarys. Įrengta ir atskira erdvė tėvams, turinti miegamąjį, rūbinę ir vonią. Interjero stilius minimalus ir rafinuotas, demonstruojantis modernią ir šiuolaikišką prabangą. Taurios medžiagos, natūralūs paviršiai ir monochrominės spalvos kuria vientisumo įspūdį. Viskas pasverta ir neperkrauta, įrengta vengiant eklektiškų ar specialiai akcentuojamų brangių detalių. Prabangą kuria darni ir vientisa detalių visuma: kokybiški ir pripažintų gamintojų baldai, šviestuvai, santechnika, plytelės ir kiti interjerą formuojantys elementai. Buto paskutiniame aukšte derinami tamsiai rudi arba juodi ir balti spalvų atspalviai. Tamsių spalvų grupę sudaro rudai tonuotos medžio grindys, lukštu dengtos ir tonuotos sieninės plokštės bei durys, tonuota klijuoto medžio kolonų ir viso stogo konstruktyvo apdaila, juoda oda aptraukti svetainės baldai ir juodi šviestuvai. Šios tamsios spalvos kontrastuoja su šviesiais sienų atspalviais, baltos spalvos virtuve, šviesiomis, akmenį imituojančiomis plytelėmis bei valgomojo stalo natūralaus stalviršio akmeniu taip pat šviesios odos kėdėmis ir poilsio zonos krėslais, aptrauktais šviesiu audiniu. Toks derinimo būdas leidžia suvaldyti gan nemažą patalpų tūrį bei sukurti jaukią ir tuo pačiu reprezentuojančią namų aplinką.

Restoranas “Momo Grill” įkurtas Klaipėdos centre, sename pastate. Jo interjero idėja – sukurti šiuolaikišką, demokratišką ir neįpareigojančią aplinką. Tam patalpose buvo suformuota atvira anga į virtuvę, per kurią, restoranui veikiant, matosi dirbantis virtuvės personalas. Sieninės plytelės iš virtuvės zonos tarsi pratęstos ant restorano salės sienų. Jos, kartu su industrinio stiliaus kabančiais ir sieniniais šviestuvais, skanadinaviško tipo kėdėmis bei lentynomis, pilnomis įvairių aksesuarų ir kambarinių gėlių, kuria kitokį nei įprasta restorano įvaizdį. Jis minimalus, bet dekoratyvus. Natūralumo jam suteikia interjere esantys klijuotos medienos gaminiai su grubiu nusmėliuotu paviršiumi. Interjere derinamos kelios spalvos. Dominuoja medžio gaminių, laminuotų grindų ir dažytų sienų rusvai pilkas atspalvis. Atsvarą jam sukuria dideli, baltomis glazūruotomis plytelėmis išklijuoti sienų plotai. Šioje spalvinėje kompozicijoje išryškėja juodos spalvos kėdės, stalų kojos ir lenta, skirta meniu rašymui. Kita spalvinė grupė - tai plytelių dekoras ir pilki šviestuvai. Balti plastikinių langų rėmai taip pat perdažyti pilka spalva. Ties langais suformuotos palangės apklijuotos plytelėmis. Restorano grindų išskirtinumas toks, kad nenaudojamos grindjuostės. Jų funkciją atlieka tos pačios baltos glazūruotos plytelės. Taip pat šiam objektui buvo sukurtas logotipas ir išorės reklamos dizainas.

Užsakovas pageidavo „Oriental” stiliaus buto interjero. Butas randasi visiškai renovuotame pastate, pačiame Maskvos centre. Buto erdvė buvo be planiruotes - tik išorinės sienos - ją teko sukurti bendradarbiaujant su užsakovu ir atsižvelgiant į apačioje esančio buto išplanavimą bei į butą atvestas komunikacijas. Buto interjero elementai - durys, panelės sienų apačioje, lubų apdaila bei apdailos detalės ir kai kurie baldai - specialiai sukurti šiam interjerui. Svetainės lubų kupolas dengtas 15 karatų aukso lakštais, pagal užsakovo pageidavimą. Interjero elementams ir detalėms pagaminti buvo naudojama palisandro, venge ir beicuoto ąžuolo mediena bei lukštas. Grindų apdaila - ąžuolo lentų parketas; prieškambaryje, virtuvėje ir vonioje - natūralus akmuo - slancis. Sienų apdaila - naturalūs tapetai (Omexco), apatinės sienų dalys - panelės - tonuoto ąžuolo ir palisandro mediena. Lubos - gipsokartonas ir dekoratyvinės detalės iš tonuoto ąžuolo. Durys - palisandro lukštas ir tonuotas stiklas bei pynutė iš ąžuolinių juostelių. Specialiai šiam butui sukurti baldai: prieškambaryje - siena su akvariumu, sėdimasis baldas su spintelėmis kraštuose; svetainėje – konsolė aparatūrai, žurnalinis staliukas; valgomajame - siena su akvariumu, lentynos virš akvariumo, indauja po akvariumu; šeimininkų miegamajame - lova, spintelės prie lovos, spintelė lovos kojūgalyje ; vaikų kambaryje - multifunkcionali spinta.

"Be kepurės"- kirpykla visai šeimai. Sudėtingas planas ir komplikuota pastato architektūra buvo tikras iššūkis planuojant patalpas. Paslaugų zonos išdėstytos uždarai, bet tuo pačiu ir susisiekia viena su kita. Pagrindinė interjero idėja- bangos, garbanos. Jos ramia grafika prasideda ties įėjimu ir visiškai įsisiautėja vaikų žaidimų zonoje. Vaikams norėjome sukurti įdomią, dinamišką erdvę, kurioje jie nenuobodžiautų, kol tėveliai kerpasi.

"Europos namų" atriumo skveras yra keletos institucijų susiėjimo vieta - būtent per jį patenkama į aukšto liftą. Pagrindinė užduotis ne tik sukurti patogaus atsisėdimo galimybę, bet ir rekreacinę atmosferą bei klimatą, nepamirštant nuolatinio srautų judėjimo. Ankštame ir kampuotame vidiniame pastatų kiemelyje žaidžiama minkštomis formomis. Aukšti pastatų fasadai žvelgia į kiemelį išeinančiais viešbučio langais - tiek aukštis, tiek privatumo poreikis sprendžiama lengva kabančia instaliacija, kuri judančių atspindžių pagalba sukuria gyvą gamtišką mirgėjimą, nuteikia raminančiai.

Šviesus, erdvus ir šiltas namo interjeras buvo projektuotas penkių asmenų šeimai. Pirmame aukšte bendrą erdvę padalinome, atskyrėme virtuvės zoną nuo svetainės. Šioje vietoje, taupydamos vietą, nestatėme mūro sienos, o suprojektavome dvipusį baldą. Valgomojo zona erdvi, aukšta, siekianti antro aukšto stoglangius. Šią aukštą erdvę ir antrame aukšte esantį miegamąjį pasiūlėme atskirti skaidraus stiklo pertvara, kuri leido miegamojo erdvėje megautis papildoma šviesa. Lapo tema atsispindi beveik visuose kambariuose. Šviesus, šiltas ąžuolo spalvos koloritas ir minimalistiniai sprendimai suteikė jaukumo ir šilumos įspūdį.

Pagrindinė užduotis buvo, sutvarkyti naujai buto erdves, atskirti miegamojo zoną, suprojektuoti kuo daugiau pasidėjimui spintų. Išvertus sienas tarp koridoriaus, virtuves ir kambario, bendroji erdvė tapo pakankamai erdvi. Miegamojo lova atitverta slankiojančia sistema. Uždarius ją, veidrodžiai nesudaro sienos įspūdžio. Veidrodžiai dekoruoti medžių siluetais. Panaudotas mezginio vaizdo tapetas virtuvėje tarp spintelių, ir miegamajame lovūgalyje. Tarsi gamtoje apsisiaubus megztu apsiaustu. Miegamajame viena siena išklota minkštomis panelėmis, tokiu būdu gavome izoliacinę dangą nuo iš už sienos esančio koridoriaus sklindančių garsų. Suprojektuota didelė spinta koridoriuje ir už miegamojo sienos talpi garderobinė. Vonioje taip pat išnaudota kiekviena nišelė. Buvęs močiutės butas tapo jaukus ir modernus.

Butas buvo rekonstruojamas – išverstos visos pertvarinės sienos ir patalpos formuojamos naujai. Anksčiau, buvusioje virtuvės patalpoje suprojektuotas darbo kambarys, o virtuvė perkelta i didžiulę svetainės zoną. Stipriai sumažinta neišnaudota koridoriaus erdvė. Tačiau jutiminė erdvė liko tokia pati dėka veidrodinės sienos. Tai veidrodiniai spintos fasadai, kurie pereina i veidrodinę siena, o joje veidrodiniu fasadu berėmes durys. Vonios patalpoje panaikinta nenaudojama pirtis, kurios sąskaita vonia tapo didesnė. Svetainės akcentu tapo didelis, veidrodinis, šviečiantis laikrodis. Interjeras šiuolaikiškas, modernus, lengvas.

Išskirtinio maisto, estetikos, kultūros ir požiūrio vieta Užupyje, Vilniuje. Interjero tikslas - neužgožti restorane vykstančių procesų, žmonių, pokalbių ir patyrimų. Tai glaudus visų dalių bendradarbiavimas, nesiekiant išaukštinti aplinkos. Išskirtinis dėmesys detalėms, medžiagoms ir restorane karaliaujančiam maistui. "Mūsų istorija prasideda nuo maisto, meilės jam bei pokalbio žavesio, patirto vakarienės metu. Tikime maisto ir žmogaus draugyste. Mums ji labai graži ir stulbinamai intriguojanti. Ji jungia, įkvepia, įpareigoja, moko. Kuriame restoraną. Ieškome savo būdo suburti žmones maisto aplinkoje."

“showroom”- tai kartu ir ofisas, ir demonstratyvinė erdvė. Salės zonoje skirtingi stalai ir prie jų derinamos skirtingų stilių kėdės padeda geriau sukurti restorano dvasią ir parinkti jam tinkamiausius indus. Klientai čia gali eksperimentuoti su spalvom, medžiagom, stiliais. Didelis dėmesys apšvietimui- dienos šviesos į salę patenka minimaliai – taip sukuriamas vakarinis apšvietimas. Tuo tarpu natūralus apšvietimas išnaudotas darbo vietoms.

Buto projekte pagrindinę rolę žaidžia spalvos ir medžiagos. Naudoti šalti, pablukę atspalviai su betoniniu paviršium, kuriuos šildo riešuto spalvos medis ir metalai- varis, žalvaris. Svarbi interjero idėja- grafiniai motyvai. Čia žaidžia stačiakampės, kubistinės formos, kurias papildo kelių jaunų menininkų kūrybos darbai. Buto erdvė nedidelė, todėl visur juntamas vientisumas.

Tai reprezentacinis UAB “Lonas” salonas Vilniuje, kuriame pristatomi išskirtinės kokybės miego produktai. Ekspozicija kuriama industrinėje erdvėje, siekiama išlaikyti patalpos privalumus ir pabrėžti eksponuojamus produktus. Patalpa apjuosiama išraiškinga juoda užuolaida, ekspozicija lieka tarsi už užsklandos. Erdvė formuojama siekiant sukurti mini pasaulį kiekvienam gaminiui, kiekvienai lovai sukuriama scenografija, kuri kuria skirtingą emociją ir atspindi jos privalumus.

Būsto interjero visuma – funkcionali ir lakoniška. Projektuojant nedidelio buto interjerą, pavyko paskleisti lengvumo pojūtį. Šviesi svetainė, atvira žvilgsniui, tik simboliškai nuo poilsio zonos atskirta virtuvės patalpa susilieja į vieną erdvę. Miegamasis bei vonia – tai privačios zonos, tačiau pastelinės spalvos, santūrūs ir kartu energingi paviršių kontrastai ir joms suteikia laisvės bei gaivumo jausmą.

Užduotis- sukurti veržlų, originalų bei jaukų interjerą loftui- studijai Vilniuje. Be prekiaujamų interjero apdailos medžiagų- tapetų, audinių, grindų, įmonė teikia ir interjero dizaino projektavimo paslaugas, taigi interjero norėjosi drąsaus, inovatyvaus, “loftiško”, bet jaukaus. Baltos sienų spalvos pagyvinamos juodai dažytais plytų motyvais. Pilkos blizgios epoksidinės grindys suteikia erdvės, o eglute suklotos medžio masyvo lentutės ant sienos- jaukumo. Kaip interjero detalė sienoje- klijuoti pjauti dažyti moliniai gėlių vazonai su gėlėmis. Apšvietimas – masyvūs juodi metaliai kabantys šviestuvai bei prožektoriai. Tapetų siena, atkartodama eglutės motyvą, sukomponuota kampu klijuotomis taptų juostomis. Pirmasis lofto aukštas - salonas, wc ir virtuvėlė, antrasis- biuro zona. Interjeras priskiriamas biuro kategorijai.

Užduotis- sukurti skandinaviškai modernų namų interjerą jaunam vyrui. Buto pirmame aukšte suprojektuota dušinė, virtuvės- svetainės zona bei erdvi spinta po laiptais, antrame- vonia, drabužinė, koridorius su darbo zona, miegamasis bei nedidelė svečių zona. Pagrindinis buto akcentas- natūralaus ąžuolo masyvo grindys klotos eglute, kurių forma atsikartoja ir lubų detalėse koridoriuje. Virtuvės idėja- daugiasluoksnis kubas, kurio išorė juoda, antras vidinis sluoksnis baltas, o paskutinis sluoksnis spintelių viduje- geltonas. Lubos atviro betono, kurias sušildo medinės grindys bei baldai, o kaip akcentas atsiranda juodos, garstyčių detalės bei orginalūs laiptai. Antrame aukšte, siekiant išnaudoti ilgą tamsų koridorių, suprojektuoti viršlangiai iš miegamojo ir suformuota darbo zona su originalia lentyna. Miegamasis – jaukus, vyriškas su akcentine tapetuota siena bei erdvi vonia su baltom- ąžuolo spalvos plytelėm.

Aristokratiškos erdvės pasakoja daug praėjusio laiko istorijų, apgyvendina Kasiulio paveikslų kolekciją ir tuo pačiu yra estetų namai. Atidengtos senosios namų paslaptys - klasicistinės freskos, mūro klodai ir kirvarpų suvarpytos sijos, atsiskleidžia gaiviose erdvėse ir subtiliose detalėse. Namuose labai svarbus planiškumas, jame judant atsiveria vis naujos perspektyvos, įdomūs rakursai, pasirodo ypatingos detalės. Gyvenimas verda pagrindinėje, didžiojoje erdvėje kur randasi virtuvė su valgomuoju stalu, kuris kartais virsta žaidimų, už prakirstų nišų rymo svetainė. Įrėmintas sienų mūras pabaigia erdvę ir veda į privatesnes erdves – miegamąjį ir kabinetą. Kabinetas yra šių namų inkrustacija, gintaro kambarys. Jo plokštumos, sienos ir lubos dengtos medžio lukštu, o grindys užklotos minkštu kilimu. Sienų dalimi tampa jame suprojektuoti baldai, tarpusavyje jungiami nepriekaištingu tikslumu. Laiptai veda ant stogo terasos, taip pat naudojami daiktų saugyklai bei jaukiems pokalbiams ant jų susėdus. Miegamajame erdvę valdo didžiulė lova, sutapdinta su komoda. Šviesa namuose natūraliai blyški, todėl bendras apšvietimas nuosaikus ir nematomas. Ryškinami tik keli akcentiniai šviestuvai, kurie išbaigia erdvės kompoziciją. Būnant Benedikto namuose – muziejuje mintyse pradeda skambėti klavesino muzika, kurią groja didingos erdvės.

Tai, turbūt, yra ilgiausias Lietuvos ofisas. Ilgoji 120-ies metrų erdvė, kaip ir šalia pastato esantys bėgiai, skrodžia (lekia) per visas ofiso funkcijas - darbo erdves, svetainę, biblioteką, pasitarimo kambarius, valgomąjį, poilsio erdves ir riešutų barą. Jas skiria spalvoti tuneliai, kurie veikia kaip prieangiai ir paruošia žengti į kitą spalvingą erdvę. Einant ilgąja erdve, praeinama darbo erdvė, kuri yra atviro plano ir suskaidyta uždaromis pokalbių būdelėmis. Iš šios erdvės galima žvelgti arba pro langą, arba kitoje pusėje esančias angas į sandėlius. Toliau einant, praeinama ofiso mini virtuvėlė, židinio kambarys su biblioteka, kur rengiami neformalūs susitikimai. Iš čia patenkama į žaliąjį tunelį, kuris atskiria erdvę ir uždaras pasitarimų erdves. Čia pat esantis riešutų baras veikia ir kaip įėjimo, recepcijos erdvė. Toliau žingsniuojant, praeinamas raudonasis tunelis, už kurio slepiasi rūbinė, žengiama į valgomąjį ir poilsio erdvę. Ofiso patalpos paveldėjo visus buvusio sandėlio atributus –grubias kolonas, pilkus vaizdus už lango ir aukštas gelžbetonines sijas. Jos puikiai skaido erdves išilgai pagrindinės ašies ir yra svarbus estetinis elementas. Kiekviena tokia erdvė turi ir savo šviestuvų tipą – visi pakabinami, bet skirtingų spalvų ar išraiškų. Visą interjerą jungia ilgasis pasažas ir ąžuolinės grindys, suteikiančios biurui jaukumo ir naminiškumo. Svetainė, riešutų baras ir poilsio kambarys turi išėjimus į stogo terasas, kuriose galima susiplanuoti pasitarimą arba paprasčiausiai išgerti ekspreso. Ofisas švyti spalvomis ir savo aura pramoniniame fone. Jis įkvepia spindėti.

Užduotis buvo sukurti jaukią, visus medicininių įstaigų reikalavimus atitinkančią palatą, kuri turėtų, Vengrijos sostinės Budapešto, miesto nuotaiką. Tam buvo panaudoti klasikinės stilistikos baldai, kilimo imitacijos ekologiškos ir įtin atsparios ir jaukumo suteikiančios grindys. Sienos dekoruotos foto menininko senojo Budapešto vaizdais. Papildomo jaukumo suteikia užuolaidos ir toršero šviesa, kas yra labai nebūdinga ligoninės palatoms.

šiuolaikinė erdvė skirta gyventi šiandien šiandienoje, o rytoj rytojuje ir taip kas dieną. Joje viskas yra skirta žmogui, jo šeimai ir draugams, taip kaip jo mobilusis telefonas, automobilis, rankos, kojos ir galva. Namai - tai patirtis, buitis ir svajonės - viskas čia dabar ir rytoj...

Ekspozicijos idėją padiktavo Metelių parko lankytojų centro pastatas (arch.G. Natkevičius kartu su R.Adomaičiu): skaidrus, iškeltas statinio tūris įkomponuotas pušyne, atkartoja gamtos ritmiką - pušų vertikales. Todėl svarbiausiais ekspozicijos elementais pasirinkti pušų kamienai. Jie tampa ekspoziciniais baldais, informacijos nešėjais, o kartu pratęsia už lango augantį pušyną. Tarsi leidžiama pušims augti kiaurai pastatą, taip suteikiant ekspozicijai daugiau šviesos ir skaidrumo, organiškai sujungiant išorę ir vidų.Ekspozicijos grafiniu simboliu ir “personažu” pasirinktas regioninio parko sibolis - balinis vėžlys - jo forma ir kiauto rašto fragmentai atsiranda kaip dekoras ant baldų, sienų, informacinių stendų. Ekspozicijoje suprojektuota besisukanti apie vertikalią ašį plokštuma atskiria arba sujungia mokymo klasę ir ekspozicijos erdvę. Į šią plokštumą sumontuota daugialypės terpės įranga.Sėdimos dalys siuvamos iš termoaudinio, kurio spalva priklauso nuo temperatūros. Pvz., prilietus audinį ranka, jo spalva pasikeičia iš juodo į rudą, žalią ir mėlyną.Patalpos lubos dekoruojamos išfrezuotomis iš veidrodinės medžiagos formomis - medžių lapijos, paukščių siluetais. Ekspozicinių baldų ir stalų paviršiams naudpjamas HPL (aukšto slėgio laminatas) su vienetine autorine skaitmenine spauda.

49,52 kvadratinio metro butas randasi mažoje Paryžiaus gatvelėje, 16 rajone, netoli Chaillot kvartalo. Namas, kuriame įrengtas butas, pastatytas 1900 metais, populiariu tuo metu "osmanišku stiliumi", dar vadinamu "priešmoderniniu stiliumi". Nekartą remontuotame, ne vienos kartos gyventame bute istorinių interjero detalių nebuvo išlikę - tik keletas gipsinių lubų karnyzų ir nudėvėtas bei išsikraipęs ąžuolo lentelinis parketas ("eglutė"). Užduotis buvo sukurti racionalų ir patogų butą merginai, dirbančiai mados ir reklamos fotomodeliu Paryžiuje - numatant maksimaliai daug vietos, skirtos laikyti rūbams, avalynei, buitiniams daiktams - kurie labai neužgožtų ir neužgriozdintų ir taip mažų patalpų erdvės. Šiai užduočiai įvykdyti buvo sujungtos i vieną valgomojo ir svetainės patalpos bei maksimaliai išnaudotos šių patalpų sienos, pagal jų konfiguraciją numatant sienines spintas - skirtingų gylių ir paskirties - su dekoratyviom durim ir mediniu karnyzu (su apšvietimu) viršuje, sujungiantį į viena visumą skirtingu sienų spintas. Durys - svetainės/valgomojo-virtuvėlės-prieškambario zonoje - stustumiamos, kad užimtų kiek galima mažiau erdvės; miegamojo-vonios-tualeto zonoje - maksimaliai siauros staktos varstomos durys. Miegamajame taip pat maksimaliai išnaudoti visas šios patalpos teikiamas galimybes - sieninėms spintoms, dvigulei lovai ir nedideliam kosmetikos staliukui sutalpinti. Šioje patalpoje, kaip ir valgomajame/svetainėje, apjungiamuoju interjero visumos elementai yra dekoratyvinis medinis karnyzas su apsvietimu bei aukštos grindjuostės. Vonios grindų ir sienų apdaila - plytelės iš natūralaus marmuro - Marfil ir Emperador Dark. Tualeto patalpos - norėdamas nors kiek vizualiai padidinti erdvę - panaudojau ne tik plyteles iš natūralaus marmuro, bet ir natūralaus marmuro mozaikines kompozicijas. Virtuvėlės grindys - taip pat iš natūralaus marmuro Emperador Dark plytelių. Gyvenamųjų patalpų grindų apdaila - balinto (baltai beicuoto), truputį "sendinto" ąžuolo lentų parketas; sienos - dažytos šviesiom pastelinėm spalvom. Lubos - baltos. Visi buto funkcionalūs bei apdailos elementai - spintos, spintų ir patalpu durys, karnyzai, grindjuostės, lentynos, lova ir jos galvūgalis - sukurti specialai šiam butui ir pagaminti Tallinne. Dauguma baldų - kosmetikos staliukas, žurnaliniai staliukai ir konsolės, valgomojo stalas - taip pat pagaminti pagal specialų užsakyma, keičiant jų gabaritus (mažinant, atsižvelgiant į patalpų dydį ir bendrą kompoziciją interjere) bei apdailą (chromuotas metalines detales keičiant į oksiduoto žalvario). Šviestuvai - standartinės gamybos, gaminami Lenkijoje. Interjero stilius ir stilistika. Paryžiaus istorinio senamieščio pakraštyje esantis pastatas lyg ir reikalavo pratęsti jo architektūrinį stilių buto interjere. Arba - eiti į visai priešingą pusę ir rinktis šiuolaikinį modernųjį stilių. Pasitarę su užsakove nutarėme atsižvelgti į pastato aplinką, pastato ir aplinkos "dvasią" ir sukurti butui nesenstantį interjero stilių (dar vadinamą "Šiuolaikinė klasika"). Nuspęndę, kad sekantis - po "osmaniškojo" - stilius Art-Nouveu su stilizuotais vystančių augalų motyvais dekore bus vizualiai varginantis bei brangiai kainuojantis įvykdant - pasirinkome Art-Deco stiliui artimą kryptį, panaudojant šiuolaikines technologijas bei technines galimybes... Buto nuotraukos nėra profesionalios (fotografavau pats) kokybės, dėl mažos erdvės ir neturėdamas plačiaformačio fotoaparato negalėjau geriau nufotografuoti. Nuotraukų yra daugiau, taip pat ir buto iki remonto bei paties pastato.

Retai kada projektuojame vien interjerą, dažniausiai visą pastatą, tad siekiame išorės bei vidaus vienybės. Šiuolaikinis klientas jau puikiai žino, jog interjero esmė geri architektūriniai sprendimai ir jų atlikimo kokybė. Juk pirmiausia, būstas turi teikti komfortą – funkcinį ir estetinį. Tai kuria vidaus erdvės, po to – kokybiška, aukščiausių standartų įranga, vėliausiai – detalės, t. y. dizaino elementai, meno kūriniai. Tokiais principais vadovaudamiesi projektavome šį namą ir jo interjerą. Jis pastatytas gamtos oazėje, taigi natūralu, kad norėjome kuo glaudesnio ryšio su ja. Stiklo sienų dėka, namo interjeras susilieja su supančia gamta, vitrinos atgręžtos ne tik namo išorėn, bet ir į vidinį kiemelį, tampantį interjero dalimi.

Projektuotas 141 kvadratinių metrų restoranas “Melange” Londone. 80 kvadratinių metrų sudaro pagrindinės bendro naudojimo patalpos, o likusį plotą- pagalbinės zonos. Interjero stilistika- industrinė su vintažiniais elementais. Čia vyrauja natūralaus medžio ir metalo medžiagų sintezė. Kaip spalviniai akcentai žaidžia turkio ir garstyčių spalvos detalės.

Buvusiame sandėliavimo pastate įsikūręs biuras skaičiavo susidevėjimo metus. Niūrios apleistos, be išreikštos recepcijos, koridorinės sistemos patalpos, prašėsi ryškių permainų sukuriant savitą oro uosto biuro charakterį, išgryninant funkcinę struktūrą, pabrėžiant tranzitines erdves ir jų savitumą.Projektuojant interjerą svarbiais įrankiais tapo medžiagos ir jų tekstūros, spalvos, grafiniai tūriniai elementai, optines iliuzijas kuriantys įrankiai. Tūrinis erdvinis žaidimas su trajektorijomis perraugo į sienų plokštumas, lubinių segmentų raštus, apšvietimo sprendimus. Linija tapo kertinis įrankis sukuriant erdvėms savitą charakterį, kuris perteiktų judesio, skrydžių paraleles.Recepcijos patalpa - pagrindinė reprezentacinė pastato erdvė, kurioje didelis dėmesys skirtas optinei iliuzijai. Sąmanomis dekoruota siena tampo it pieva, recepcijos baldas it pakilimo takas. Lubos – kryptį ir judesį reprezentuojantis įrankis. O finale į tokią erdvę atsitiktinai patekęs lankytojas neturėjo klausti: „kur pakliuvau“?

Dizu interjero studijai patikėta užduotis - neįprastai aukštose, beveik 80 m2, neįrengtose patalpose (naujos statybos name) Vilniuje, sukurti namus jaunai, veržliai porai. Namų kūrimo įrankiais tapo gyvenimo būdo išraiškos atspindžiai adaptuojant funkcinį erdvinį planą, pasirinktas tekstūras, faktūras, koloritą. Daugiau pasakoja kurtas video: https://www.youtube.com/watch?v=_YiUsnk1QwM&feature=em-share_video_user

Dviejų kambarių nedidelis butas, pastatytas naujame Kauno rajone. Šeimininkai pageidavo šio buto erdvaus, patogaus gyventi ir estetiško. Projektas prasidėjo nuo naujo funkcinio buto išplanavimo. Projektuotojų pateiktame pasiūlyme, kambariai buvo orientuoti ties langais, tačiau dėl pailgos buto konfigūracijos, patalpos tampa labai siauros ir nefunkcionalios. Pateiktame variante siūliau butą transformuoti ir sukurti malonias erdves, skirtas gyventi jaunai šeimai arba vienam asmeniui. Todėl buvo pasirinkta ties fasadiniai langais projektuoti poilsio zoną sujungtą kartu su virtuve, iš kurios galima patekti į miegamąjį. Šiai patalpai atskirti buvo pasirinkta transformuojama stiklo vitrina su užuolaidomis, taip kambarys prireikus tampa privatus, tačiau leidžia maksimaliai išdidinti buto erdvę. Vienintelės vidinės durys atsiranda tambūre į san. mazgą. Kuriant interjero projektą, stengtasis sukurti vientisą erdvę, todėl visose patalpose vyrauja tas pas medžiagiškumas ir spalvų deriniai. Interjere dominuoja medis, kuris naudojamas ne tik grindų dangai, tačiau ir sienoms, baldų fasadams. Poilsio zona kurta šviesi ir erdvi su tamsių spalvų akcentais. Pasirinktos neutralios spalvos kaip tamsiai mėlyna sofa, tamsiai pilkos užuolaidos. Keletas juodos spalvos baldų suteikia lengvumo ir kontrastuoja baltiems elementams bute. Interjere dominuoja dekoratyvi siena, kuriai buvo pasirinktas akvarelinės tapybos motyvais dekoruotas tapetas. Ši siena bute yra pati ilgiausia, todėl horizontaliai banguojančios linijos tik sustiprina jos pailgą geometriją. Lengvos pastelinės linijos kuria malonią poilsio zoną.

Nedidelio ploto butai reikalauja nemažai pastangų teisingai suprojektuoti patogias gyvenamasias erdves ir išspręsti daiktų sandėliavimo klausimus. Tokio tipo butai taip pat turi tapti patogųs gyventi užsakovams ir išpildyti visus jų turimus poreikius. Įrenginėjant šį objektą buvo stengtąsi kiek įmanoma atsisakyti sienų, atskiriant tik sanitarinio mazgo patalpą. Bendroje gyvenamojoje patalpoje yra įrengta slankiojanti pertvara, kurią esant poreikį galima užverti taip atskiriant miegamąja zona. Bute panaudota nemažai veidrodžių siekiant praplėsti erdves ir sukurti vizualinį erdvaus būsto efektą. Sprendžiant daiktų sandėliavimo klausimą buvo suprojektuota nemažai korpusinių baldų, jų vietas parenkant apgalvotai, minimaiai išnaudojant naudingąjį plotą ir neapsunkinant bendros buto erdvės.

"Result Spa" - tai modernus grozio salonas įsikūręs Vilniaus senamiestyje prie viešbučio Artis. Šiuolaikinė interjero stilistika, balta spalva, estetika ir LED apšvietimas harmoningai disonuoja su patrinta, pilka, jaukia senamiesčio architektūra. Sukurtas interjero stilius atspindi naujausiomis technologijomis paremtus atstovaujamus salono prekinius ženklus, medicininius jų rezultatus. Architektūrinis tūris erdvės viduryje - tai recepcija, kuri leidžia patogiai išzonuoti parduotuvės ir procedūrų erdves ir sukurti svetingą įspūdį užėjusiems iš lauko. Ilgą siaurą koridorių nuspalvina LED apšvietimas, kuris sukuria nuotaiką ir atlieka ir rekreacinę funkciją, o už privačių erdvių durų atliekama veido ir kūno sveikatingumo terapija.

Nedidelis butas Žveryne skirtas nuomai. Užsakovu pageidavimu buvo kuriamas lengvas, jaukus, šiek tiek dvelkiantis klasika interjeras. Svarbu buvo mažose erdvėse sutalpinti viską, kas būtina patogiam gyvenimui. Šioks toks iššukis buvo netaisyklingų formų patalpos, kurį, manau, pavyko įveikti.

Buto atnaujinimo užduotis buvo parengti vietos įvairių buities daiktų laikymui, suplanuoti funkciškai aiškų zonavimą ir sukurti užsakovei derančią estetinę aplinką.

"Didelės patalpų plano permainos – siekiant padidinti erdvę, virtuvę buvo nutarta sujungti su svetaine – interjero autorės nepastūmėjo atsisakyti autentiškų buto bruožų. Rekonstrukcijos metu pavyko išlaikyti jo istoriškumą bei proporcijas, o charakteringus dekoro elementus papildyti naujais. Taip kontrasto principu buvo sukurtas intriguojantis būsto daugiaplaniškumas, suteikiantis jam ypatingo kolorito. Ypač kai šiaurinėje pusėje esantys svetainės ir virtuvės langai žvelgia į gerai mums visiems pažįstamą pastatą – Lietuvos Respublikos Seimo rūmus." - žurnalas "Namas ir aš".

Interjere perteikiama įmonės veiklos specifika. Baldai ir įranga supakuoti į griežtas geometrines formas. Spalvų deriniai kurie veikia papildančiai ir stimuliuojančiai. Biuro patalpose yra įsikūrusi „Gintarinės vaistinės“, didmeninę prekybą vykdančios „Limedikos“ ir kitų grupės įmonių administracija. Taip pat čia veikia „Gintarinės vaistinės“ gamybinė vaistinė.

Ekologiško interjero idėja atsispindi kedro lentų apdailoje, plūktos balto molio aslos, vaškuotos bičių vašku ir molio tinko sienų apdailoje. Interjere kaip ir pastatų išorėje, kartojasi ir natūralių akmens luitų laiptų pakopų motyvai. Pagrindinėje dviaukštėje seminarų pastato ervėje įkomponuoti trys didžiausi Lietuvoje kabantys šiaudiniai Sodai. Visuose pastatuose stengtąsi palikti kuo daugiau erdvės ir galimybių lankytojams patiems susikurti sėdėjimo vietą, sėdmaišio ar medinių kubų, supynių ar plačių čiužinių pagalba. Muzikos ir seminarų namuose lankytojas žaidžia interjero elementais: rūbų kabykla- sieniniu pianinu, ar palikdamas savo batus skirtingų raidžių dėžutėse- stalčiuose, ar sukomponuodamas skirtingų formų posėdžiavimo stalą, pasirinkdamas ‚ekstraverto‘ ar ‚intraverto‘ san. mazgą ir t.t. Visame pastatų komplekse išliko pagrindinė idėja: gamta- natūralumas- ekologija- kaita- žaidimas. Bendras teritorijos plotas 1,9 ha, bendras pastatų plotas 610,0 m²

Užsienio kapitalo įmonės, dirbančios pieno pramonėje, biuras įsikūrė pačiame sostinės centre - Gedimino pr. ir Totorių g. sankirtoje. Patalpos pritaikytos nedidelei, tačiau glaudžiai bendraujančiai komandai. Prašalaičių čia nepasitaiko, kiekvienas svečių vizitas kruopščiai suplanuotas. Todėl ir biuro interjeru siekiama sukurti prabangią bei šiltą atmosferą lankytojui iš bet kurio pasaulio kampelio. Tehcnologinės naujovės ir modernus baldų dizainas užtikrina maksimalų komfortą darbuotojui, o nedidelės klasikinio stiliaus detalės primena apie Vilniaus centrinių gatvių praeitį ir šurmulį.

Elegantiškas, jaukus, šviesus klasikinio stiliaus interjeras, kurio kvadratūra siekia apie 300 kv.m. Namo erdvė driekiasi per 3 aukštus. Juose šeimininkai gali ramiai pailsėti ant itališkos "Pigoli" sofos, priimti svečius atskirame aukšte bei žemutinio aukšto erdvėje jaukiai pasedėti draugų kompanijoje, pažaisti biliardą. Interjere vyrauja pasteliniai sienų atspalviai ( smėlio, aukso, žalsva, gelsva) bei kartu harmoningai derinama šviesi medinių baldų spalva. Pagrindiniai akcentai dekoratyviniai karnyzai, kolonos, aukšta erdvė, kurią apjungia įspūdingo grožio kalvio darbo turėklai. Interjere buvo naudojamos itin kokybiškos medžiagos, idiegta išmaniojo namo sistema.

Architektų biuras - studija, kodiniu pavadinimu "architekto batai". Didžiausi iššūkiai buvo nedidelėje 62 kv.m. erdvėje sutalpinti visas architektų profesinei veiklai reikalingas funkcijas bei apsiriboti nedideliu biudžetu. Įvertinus ribotas raiškos erdvėje galimybes (mažas patalpų aukštis, nedidelis plotas) ir galimos investicijos limitą rasti vientisą stilingą architektūrinę išraišką, kuri kuo geriau derėtų su biuro paskirtimi. Suprojektuotos ir pilnai perdarytos visos inžinerinės sistemos. Siekta maksimaliai išnaudoti sienų plokštumas, tuo pačiu neapkraunant erdvės - suprojektuotos multifunkcinės lentynos-stelažai, kuriuose telpa visas architekto ūkis - bylos, katalogai, maketai, paletės, medžiagų pavyzdžiai, spausdinimo, kopijavimo technika. Kūrybinio kolektyvo darbo vietos atskiriamos dekoratyvinėmis natūralios faneros tekstūros pertvaromis, tas pats motyvas atkartojamas mini virtuvėlėje. Įkomponuotos vietos maketavimui, posėdžiavimui. Daug dėmesio skiriama apšvietimui - prioritetas jaukumui, universalumui. Šviestuvas virš pasitarimų stalo - dimeriuojamas, norint jaukesnės atmosferos paliekamas tik mini virtuvėlės LED apšvietimas. Visame biure paklota kiliminė danga, pasitarimų kambaryje ji užvesta ir ant sienos - tai apsaugo sieną nuo pažeidimų, taip pat pagerina patalpos akustines savybes . Siekiant mažoje erdvėje išlaikyti laisvumo įspūdį tarp pasitarimų kambario ir vadovo kabineto suprojektuota berėmio stiklo pertvara. Vadovo kabineto erdvės akcentas - Kęstučio Lupeikio autorinis darbas, savo spalvine gama derantis prie bendro architektų biuro interjero kolorito.

Plinkšių ežero pakrantėje duris svečiams atvėrė prabangi ir stilinga kaimo turizmo sodyba Vila "Dubgiris". Sodybos šeimininkas aistringas medžiotojas, tad kuriant šį interjerą įpynėme miško gyvūnų tematiką. Pagrindiniai šviestuvai komponuoti iš briedžio ragų, wc patalpose buvo specialiai spausdinami gyvūnų atvaizdai ant plytelių. Restorano erdvė - tai dviejų aukštų, neįprastos, apvalios formos, išskirtinio dizaino pastatas su didžiuliais langais, pro kuriuos žiūrint atsiveria nuostabūs sodybos teritorijos vaizdai, bei Plinkšių ežeras. Pirmame aukšte yra pagrindinė pokylių salė. Elegantišką ir prabangų interjerą kuria šviesūs rusvi ir aukso spalvų audiniai, didingos, natūralios medienos kolonos, natūralaus medžio baras, kabantys įmantrūs ir originalūs kalvio kaldinti sietynai. Natūralus medis, puošnūs audiniai ir originalios kaldintos interjero detalės sukuria subtilią ir skoningą aplinką. Antrame aukšte sukurta nedidelė ir jauki erdvė su minkštasuoliais ir mažais staliukais. Restorano pastato antrame aukšte įkurta taip pat ir erdvi konferensijų salė.

Saugomų teritorijų nacionalinio lankytojų centro ekspozicijos bendras plotas 850 kv.m. Pagrindinė vidaus ekspozicijos tema – „Saugomos teritorijos. Kelionė gyvenimo ratu“. Ekspozicijos erdvėje įkomponuojama ekspozicinė sienelė - ratas. Taip sukuriamos skirtingos savo forma, dydžiu ir nuotaika erdvės. Lankytojai ekspozicijoje juda aplink šį ratą, būdami ir jo išorėje, ir viduje. Rate judėjimas vyksta spirale į centrą, o iš jo vidaus vėl patenkama į išorę. Buvimas ekspozicijoje tampa kelione per skirtingų spalvų, šviesos, informacijos, garsų pasaulį. Pasirinkta erdvinė struktūra kuria ne tik įdomų lankytojams judėjimo maršrutą, bet leidžia atskleisti temą - “saugomos teritorijos”. Ratas tampa lyg siena (riba), saugoma erdve, kurioje atskleidžiamos ypatingos vertybės, jų svarba žmonėms ir mūsų pasauliui. Šalia įvairių gamtos objektų siluetų ir pieštinių elementų naudojamas daug kartų išdidintų augalų vaizdai.

Sodybos šeimininkas aistringas medžiotojas, tad kuriant šį interjerą įpinta miško gyvūnų tematika. Vilos Dubgiris pagrindinėje viešbučio erdvėje - įspūdinga trofėjų kolekcija, sumedžiota ir suvežta iš įvairių pasaulio vietų - Europos, Sibiro, Tolimųjų Rytų ir Afrikos. Čia įrengti 2 prabangūs apartamentai ir 12 dviviečių kambarių. Kambariams nėra priskirta įprasta numeracija. Kiekvienas kambarys yra pavadintas skirtingų žvėrių pavadinimais, o interjerui parinkta stilistika pagal žvėriukų gyvenimo būdą ir aplinką. Kitame sodybos pastate įrengti 3 apartamentai, kuriuose taip pat nėra įprastos numeracijos. Kiekvienam iš apartamentų priskirtas vis kito paukščiuko pavadinimas ir kambariuose vyrauja paukščių tematika. Viloje "Dubgiris" taip pat suprojektuojas jaukus, privatus ir nedidelis pirčių kompleksas, kuriame galima mėgautis suomiška sauna su garu ir be garo bei turkiška pirtimi, džakuzi, masažuojančiu akmenų takeliu, šildančiu suoleliu, įvairiais linksmais dušais, masažo ir relakso kambarėliu.

Šiaurietiškas peizažas, kuriame susitinka viso pasaulio kvapai Kaip suvienyti žymiausių kvepalų pasaulio prekinius ženklus, turinčius itin stiprų savo ego, suvaldyti juos taip, kad jie neprarastų savasties ir, kartu, būtų patraukliai, patogiai „pateikti“ pirkėjui? Kur gimsta kvepalai, ir kur jie yra tokioje aplinkoje, kurioje, tiesiog, būtų nepadoru bandyti vienas kitam užgniaužti kvapą? Laboratorijoje. Interjere panaudotos neįprastas dviejų medžiagų, marmuro ir aliuminio, derinys, laboratoriškai sterilus ir, tuo pačiu metu, prabangus. Tai tarsi dvi skirtingos ledo būsenos, kurioms apšvietimas suteikia švytėjimo, monumentalumo ir, kartu, trapumo. Atsikartojanti architektoniška ritmika, sukuria preciziškos tvarkos įspūdį. Išilgintos proporcijos pakoreguoja esamos erdvės parametrus. Šią medžiagiškai puristinę erdvę pripildo ir, kartu, sušildo, kvapų pasaulis, sklidinas gyvybės, virsmo paslapties. Medinės interjero detalės - užuomina į šiaurietišką peizažą, tarsi kvapų intarsija į ledą. Erdvėje iškyla trys monumentalių bruožų turintys tūriai: kasa, makiažo stalas, kolonas primenančios lentynos, kurios netikėtai perdengtos jas apjungiančiu stogu, todėl suvokiamos kaip vientisa forma. Visos formos tarsi išauga iš to paties marmuro luito, iškirstos jame. Šis monumentalumas padeda nepasiklysti buteliukų įvairovėje, kuriems skirtos griežtai struktūruotos nišos. Netikėtas medžiagų derinys, laboratorinis sterilumas, formų monumentalumas ir preciziškas lentynų tvarka – tai aplinka, kuri sukuria komfortišką navigaciją pirkėjui ir leidžia palankiausiai išeksponuoti kvepalus. Šioje ledo poezijoje, jie pulsuoja gyvybe ir vilioja pirkėją į kerintį kvapų pasaulį.

Patalpos yra istoriniame, neseniai rekonstruotame pastate Vilniaus senamiesčio širdyje. Pagrindinis funkcinis / planinis sprendimas buvo sukoncentruoti nereikalaujančius natūralios dienos šviesos pasitarimų tūrius erdvės viduryje, o darbo zonas projektuoti arčiau langų. Trys skaidraus stiklo pasitarimų tūriai yra atskirti vienas nuo kito idant išsaugoti vizualinį ryšį tarp darbo erdvių. Erdvėse tarp tūrių numatytos neformalios erdvės poilsiui ir pokalbiams. Visi trys tūriai ir erdvė aplink juos yra uždengti klijuoto masyvo 16X6 metrų pakabinamų lubų plokšte. Toks sprendimas suteikia visam projektui tam tikro monumentalumo, vizualiai atskiria skirtingas funkcines zonas, bei leidžia sukurti jaukesnes pasitarimų erdves stikliniuose tūriuose ir aplink juos.

Sukurta jauki erdvė yra skirta patogiam prekių (drabužių ir avalinės) atsiėmimui ir pasimatavimui. Erdvė atspindi naują prekybos koncepciją - interneto ir mados sinergiją. Pagrindinė vizualinė šio projekto idėja – žiedo motyvas, kaip alegorija į uždarą žmonių (narių) ratą – Membershop kompanijos esminį veiklos principą.

Patalpos yra istoriniame, neseniai rekonstruotame pastate, Vilniaus senamiesčio pakraštyje. Pastatas pastatytas 19 a. pradžioje, šis pastatas priklausė žydų verslininkui. 150 metų senumo namas alsuoja istorija, todėl išlaikyta esama sienų struktūra , atidengti autentiški mūro sienų fragmentai, naudotas natūralios medžiagos: medis, stiklas, oda ir aksomas. Idėja yra patogus, jaukus kambarys kuriame gali jaustis kaip namie.Tai vieta, kurią gali naudoti kaip tau patinka. Toks sprendimas suteikia visam projektui tam tikro išskirtinumo, bei leidžia derinti tradicinius sprendimus su naujais ir sukurti wc erdves stikliniuose tūriuose.

Viešasis interjeras Nepavadinta (stebyklėlė) 2015_Mėnuo Juodaragis, Zaraso sala
Planas - AKIS Tai atvira ir vieša, ori, vėjiška stebyklėlė pakviečianti naujam pasaulio matymui ir pajautai Kintančio pavidalo, griežtai neapibrėžtas kultūrinis darinys čia randa atspindį gamtoje. Stebyklėlė pastatyta ant aukšto rytinio skardžio, kurio apačioje - ežeras. Jos sandara, judesys ir mintis artimi tyvūliuojančiam ar ramiam ežerui, ošiančiam ar tylinčiam pušynui, besimainančiam debesynui ar begalinei dangaus erdvei. Vidaus (interjero) erdvė suprantama ir sudaryta dvisluoksniškai, tarsi akis. Vienas vidus - tai gamtinė ovali aikštelė pušyne. Kitas - tai tos aikštelės vidury sukurta architektūrinė sandara. Daiktų ar baldų, buvimo ar elgesio taisyklių čia nerasime. Projektuojant visas dėmesys buvo sutelktas į tokį architektūrinį-skulptūrinį kūną, kuris talpindamas savy ribinius materijos likučius, pakviestų stebėt nepakartojamą ir vis besimainantį pasaulį, patirti asmeniškus, kintančių matymo perspektyvų išgyvenimus. Skirtingos čia apsilankiusių žmonių patirtys. Vieniems priminusios vaikystę, kitiems sapną, minčių gaudyklą, vestuvių nuotaiką, būseną kai nereik kažkur bėgt...ar šventyklą. Konstrukcijai panaudoti pušiniai brūseliai, balti ir juodi dažai, degintos vielos-stygos ir 9 metrų balti audeklai. P.s. prie aiškinamojo rašto: V* Šviesi, gili, naktis... net beprasmybės balos nesimato seku, seku... kada? - staiga! prabėga proto raumenai Nevalandos ir mandarinai dygsta iš Kalėdų kvapo Dabar, dvismailiame pušies spygly. Aš paliečiu VisąTą * - pušies spyglys Laimingai, Mantas Maziliauskas

Praeisi sidabrą - rasi baltą...praeisi baltą...
Galvojant apie vidaus- lauko, dienos- nakties, kultūros- gamtos kaitą bei neunutrūkstamą vieni kitų pildymą užsukant gyvybės ratą, namas ir jo vidus lieka/virsta senu-nauju, šviečiančiu- atspindinčiu, kalbančiu ir besiklausančiu. Tame užaugama, susikuriama. Senoje Vilniaus sodyboje, 2015 metais buvo perstatytas beveik šimtametis, namas. Autentiškumas buvo išlaikytas lauko tūriuose ir detalėse. Laikui sidabrinti palikta maumedė apdaila. Viduje liko judėjmo schema ratu, dveji kaminai, perdanga, senasis gegnynas ir dar keletas dalykų. Paviršiams pasirinkta beveik balta išraiška, kaip rami ir tyli erdvė, o akcentu tampa besiskleidžiantis šeimyninis veiksmas ir keletos paveldėtų, bei naujų daiktų žaismė. Namo vidus tarsi baltas paveikslas. Čia siauručiai tarpelių šešėliai (įgilinta grindjuostė, senojo gegnyno paklotas ir kt.) tampa tūrį ir jo vertę apibrėžiančiu piešiniu. Vidus apšviestas tarpusavy persiliejančiais tikros šviesos šaltiniais ir dėka besikeičiančio ryškaus saulės tako, teoriškai baltoji geometrija, čia tampa subtilių spalvinių niunsuočių kintamaja erdve. Atvirkštinis veiksmas vyksta kai sutemsta. Tada jau iš vidaus sklindanti šiesa apšviečia kiemą ir virsta tarsi namu-sodo žibintu. Plotas 152.7 m2

BŪTAS vidus…tarsi jau čia būta… Šviesu, oru…ir ramu Erdvė ir daiktai sukuria darną, o judesys esu Aš Interjero ir baldų parodoje, Litexpo centre, per pavasario naujus metus sukurta dar viena erdvinė kompozicija-interjeras, tarsi užuomina į prisimenamą erdvę. Atskleidžiama tema: Tautinis pavidalas. Galios ir naujų galimybių kryptis. Taip, kasdienės erdvės, kambariai, kaip įprastinės buvojimo vietos...ir /ar čia galima slinktis nuo buities link būties per vidaus (interjero) erdvės, baldų ir kitų daiktų kūrybą, bei įsigyvenimą. Nauja vidaus ar lauko architektūrinė erdvė, kaip svajonėj išniręs pavidalas...Kokiais matavimais pasiremti pradedant architektūrinę prakalbą? cm, m2, m3? Gal ne iš kart. Manau Pajauta. Nuo pajautos iki rakto iš pradžios; paskiau Saulės, Medžio ir Žmogaus matmens. Tada jau turbūt altoriai... Ekspozicinėje erdvėje buvo sukurta trisluoksnė archimitologinė sandara, joje atsigręžta į mūsų praeities paveldą, dabarties kūrybą ir ateities galimybes. Ekspozicijos koncepcija - atspindėti praeitį, dabartį ir ateitį, pasitelkiant lietuvių kalbą, tautinius raštus, meno kūrinius. Vidinėj sandaroj vyrauja lengvumas - baltos medinės konstrukcijos, aptrauktos drobe, kybo erdvėje, taip pat ir lentinės grindys pakylėtos virš žemės per keliasdešimt centimetrų, po jomis įrengtas apšvietimas, plūstantis per plyšius, sukuria lengvą ažūrą ir sklendimo ore pojūtį, bei tampa metaforiška piliakalnio nuoroda. Vengta sunkiasvorių ar pažodinių tautiškų stilistinių motyvų, didelis dėmesys skirtas apšvietimui ir šviesos atspindžiams. Žvakių liepsnelės, išnirusios iš praeities, veidrodinėje konstrukcijoje tarsi transformuojamos į ateitį. Pagrindinis akcentas, viduryje stovintis didžiulis baltai dengtas stalas primena, kad svarbiausias ritualas - šeimos ir draugų susitikimas, bei pasidalinimas. Autorius Mantas Maziliauskas Interjerą pristatė žurnalas "Namas ir Aš"

„Skytech“ biuras, Vilnius 2013 m. Interjero autorės: Vaida Atkočaitytė, Akvilė Myško, Žvinienė Fotografijų autorius: Leonas Garbačauskas „Tiesą sakant, tik nedaugelis gyvena šiandien. Dauguma rengiasi gyventi vėliau.“ Dž. Sviftas Gyvenantiems šiandiena ir rytdiena – Skytech biuras Vilniuje. Novatoriškas interjeras, atspindintis įmonės požiūrį į verslą – noras visada būti žingsneliu rytdienoje. Pagrindinis tikslas kuriant interjerą buvo funkciškai ir neįprastai išspręsti „gyvenamojo“ ofiso erdves. Beveik 95 kv.m. plote susipina koridoriaus, poilsio, šešių darbo vietų, posėdžių kambario (su sienoje integruotomis lovomis) ir vonios kambario zonos, kurios atskirtos stiklinėmis ir gipsinėmis pertvaromis sukuria tiek bendras zonas leidžiančias bendrauti, tiek uždaras erdves sukuriančias galimybę turėti privatumą. Interjero koloritą, bei elementų lekalias formas padiktavo įmonės firminis stilius. Dominuojanti balta spalva erdvei suteikia estetinio preciziškumo; juoda spalva biure paryškina zonas, bei pabrėžia formas; žalios spalvos elementai pagyvina achromatinių spalvų interjerą. Geometrinė pertvarų, baldų, aksesuarų formų sintaksė kuria futuristinį interjerą. Kompiuteriškos rutinos kupinoje darbo aplinkoje sukūrėme netradicinį ofiso interjerą, leidžiantį atitrūkti nuo realybės ir kasdieniškumo.

„Eurofirma“ biuras, Londonas 2014 m. Interjero autorės: Akvilė Myško, Žvinienė, Vaida Atkočaitytė Fotografijų autorius: Leonas Garbačauskas Tai preciziška ir tiksli darbo erdvė, skaičių ir dokumentų pasaulyje šešias dienas per savaitę gyvenančiam moterų kolektyvui. Nemenkas iššūkis 67,2 kv. m. erdvėje suformuoti ergonomiškas, funkcionalias darbo vietas 8 asmenims bei poilsio ir virtuvės zonas. Atskirti darbo zonas (kartu ir vizualiai praplečiant erdvę) naudojamos stiklinės pertvaros, kurios ne tik funkciškai ir vizualiai padalina pagrindinę erdvę į penkias zonas, bet kartu ir slopina garsą. Pagrindinis uždavinys sau ir pažadas užsakovams – sukurti jaukią namų atmosferą. Pagrindinis bendros darbuotojų zonos akcentas – stikliniai kubai, kuriuose sukomponuoti dirbtiniai augalai. Be augalų interjere, namų jaukumo atmosferą kuria paveikslai, kurie yra įmontuoti spintose ir atlieka varstomų durelių funkciją (paveikslų autorius – Donatas Jankauskas). Interjere dominuoja achromatinės spalvos, kurias papildo spalvoti akcentai. Pagrindines interjero spalvas - pilką ir raudoną - padiktavo reprezentacinės įmonės spalvos. Paveikslams parinktas koloritas atsikartoja kituose interjero elementuose – kėdėse, minkštuose balduose, rankenose ir t.t. Interjere didelis dėmesys skiriamas dirbtinio apšvietimo parinkimui. Pagal funkciją numatytas apšvietimas yra dviejų tipų – pagrindinis (darbo vietų) ir papildomas – akcentinis (paryškinantis pagrindinius interjero elementus - augalus ir paveikslus).

Savitų proporcijų erdvėje, įkomponuotas vienas elementas - gyvenamosios erdvės "stuburas". Aplinkui jį suformuotos funkcinės zonos kuriomis galima laisvai judėti iš vienos į kitą. Ši dinamiška forma virto multifunkciniu elementu į kurį įkomponuoti baldai, santechnikos prietaisai, bei buitinė technika. Sklandantys šviestuvai, kuria erdvės dinamiką ir daugiaplaniškumą. Šiuo metu erdvė skirta gyventi dviems asmenims. Tačiau projektas sukurtas taip, kad būtų galima papildomai įrengti kambarį vaikui, "auginant " struktūrą pagal užprogramuotą kodą.

Šeimos butas per du aukštus, Vilnius 2014 m. Interjero autorė: Vaida Atkočaitytė Fotografijų autorius: Leonas Garbačauskas Šilta-šalta, juoda-balta, sena-nauja, toks yra kontrastų kupinas 161 kv. metrų šeimos butas per du aukštus Vilniaus senamiestyje. Achromatinių spalvų fone susipina aiškios griežtos linijos ir klasikinės stilistikos detalės. Viso buto interjerą, kuriame dominuoja balta spalva, sušildo ir jaukumo suteikia šilto spektro apšvietimas visame bute. Pirmo aukšto gyvenamosios zonos pagrindinis akcentas – dinamiška šilto ir šalto spektro šviesos kompozicija. Ji sukuria dinamiškų šviesos linijų žaismą, kuris tarsi ryto žaros šviesa švelniai persiliedamas pasklinda po baltą erdvę. Specialiai šiam projektui pagaminti šviestuvai yra unikalūs tuo, kad išjungus šviesą jie vizualiai išnyksta plokštumoje, nes padengti ta pačia medžiaga kaip ir visa siena. Dieną gyvenamąją erdvę papildo ir jai žaismingumo suteikia šeimininkų mėgstamos fuksijų spalvos akcentai. Linijų motyvai tęsiasi ir antrame aukšte. Į tris antrame aukšte esančius miegamuosius veda laiptai su juodo turėklo linija. Didžiulėje beveik 5 metrų aukščio antro aukšto koridoriaus erdvėje kontrastuojančiai susipina atidengta senų plytų siena su šaltais stiklo intarpais ir šiltą šviesą erdvėje paskleidžiančiomis griežtomis šviesos linijomis. Vonios kambaryje žaismingą raštą sukuria skaidriu epoksidu užlietos atsikartojančių achromatinių spalvų linijos jūros spalvos fone.

Administracinės paskirties pastatas Kauno rajone skirtas krovinių pervežimo, logistikos kompanijai. Projektuojant šį objektą siekta sukurti santūrų, aiškios formos tūrį, lengvai „skaitomą“ struktūrą. Fasadai tarsi išauga iš grindinio trinkelių, kurias sienose keičia solidžios plytos, o stačiakampės formos vejos plotai tampa tarsi pastato langų atspindžiu. Eksterjero struktūra padiktavo ir vidinių patalpų išdėstymą - šalia didžiulių langų suplanuotos darbo vietos, o pastato viduryje – bendro naudojimo patalpos. Dvi zonas skiriantis ovalo formos koridorius – aliuzija į lenktynių trasą. Interjere naudojamos įmonės firminės spalvos, darbo zonoje vyrauja dėmesio neblaškanti balta spalva, tuo tarpu bendro naudojimo patalpose žalias stiklas derinamas su šviesiai rudomis sienomis, šviesiu medžiu bei juodomis lubomis.

IT VOKIŠKA MAŠINA: KĖDAINIŲ ARENA TESTUOJA DU NAUJUS MODELIUS TEKSTAS >ALMANTAS BRUŽAS > http://pilotas.lt/index.php/lt/archyvas/2013/item/2590-universali-it-mašina/kėdainių-arena-testuoja-du-naujus-modelius Šį vos per 14 mėnesių pastatytą universalų ir šiuolaikišką visuomeninį statinį savo miestui padovanojo didžiausia Kėdainių įmonė – trąšų bendrovė „Lifosa“. Lietuvoje dar neįprasto modelio areną Lietuvoje suprojektavę biuro „4 Plius“ architektai patirties sėmėsi iš racionaliųjų vokiečių. ARCHITEKTŪRĄ PALIKO PROFESIONALAMS Ką tik Kėdainiuose atidaryta arena (arch. Donaldas Trainauskas, Darius Baliukevičius, Skirmantas Varnauskas, Sigita Tauraitė) gerokai skiriasi nuo 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatui didžiuosiuose šalies miestuose pastatytų didelių arenų. Savo koncepcija ji skiriasi ir nuo gana pretenzinga architektūra pasižyminčios muzikos salės, statomos Palangoje. Mat Kėdainių arenos pagrindas – itin universalus bei praktiškas arenos modelis. Dieną ji yra tarsi patvari darbinė mašina, kuri vakare ar savaitgalį gali tapti ir išeigine. Architekto D.Trainausko teigimu, apie Kėdainių arenos projekto užsakovą dažnas architektas gali nebent pasvajoti. „Projektuojant mus ribojo vien iš anksto numatytasis 20 mln. litų biudžetas, glausti terminai bei užsakovų parinktas vokiškas arenos modelis“, – PILOTUI.LT prisipažino architektas. Architektūrinius reikalus užsakovai paliko pačių profesionalų atsakomybei. Ir, ko gero, neprašovė. Vis dėlto parengti tokio objekto projektą vos per 5 mėnesius architektams buvo nemenkas iššūkis. PAGRINDAS – VOKIŠKAS ARENOS MODELIS J.Basanavičiaus g. 1,5 hektaro sklype pastatytoje 12,5 m aukščio 5.500 m² ploto Kėdainių arenoje yra 2.200 sėdimų vietų, o koncertus gali stebėti iki 3.000 žiūrovų. Tačiau svarbiausia – ši arena pritaikyta veikti ne vien renginių metu vakarais ar savaitgaliais, bet kasdien – nuo ryto iki vakaro. Mat jos vidinė erdvė lengvai transformuojasi (nuleidžiamomis pertvaromis) į 3 treniruočių tipo sales, kurios tinkamos sportuoti sporto mokyklų vaikams. Į vidų patenkantį saulė užtikrina treniruočių salių apšvietimą, todėl dieną jos eksploatacija yra itin taupi. Renginių metu, įjungus galingą apšvietimą bei kitą reikiamą įrangą, ji tinką įvairioms sporto varžyboms, koncertams, įvairiems kitiems masiniams renginiams. Geriau susipažinti su pastaruoju modeliu architektams padėjo surengta ekskursija po Vokietijos miestelius bei šioje projektų srityje itin patyrusio vokiečių architekto Thomaso Naetherio (Thomas Naether) konsultacijos. Pasak architekto D.Trainausko, Vokietijos miesteliuose statomos arenos, kuriose galėtų tilpti 5 proc. ar 7 proc. jų gyventojų. Kėdainiuose iškilo, šiuo požiūriu, kiek didesnė. PASINAUDOJO OLIMPINIŲ ŽIEDŲ MOTYVU Pasak architekto D.Trainausko, reikėjo ne tik užtikrinti Kėdainių arenos universalumą, bet ir greitai suprojektuoti bei pastatyti. Dėl šios priežasties surenkamos konstrukcijos buvo pakeistos į monolitinio gelžbetonio. Pastaroji statybinė medžiaga dominuoja ir bendrosiose arenos erdvėse. Statybose panaudotos dar bemaž vos dvi medžiagos – metalas ir stiklas. Pastatas gavosi ne tik universalus, bet ir praktiškas. Čia viskas yra viskas ko reikia, tačiau nėra nieko perdaug. Kaip papasakojo architektas D.Trainauskas, architektūrinio sumanymo pagrindas – olimpinių žiedų motyvas. Projekto autorių manymu, būtent apskrita pastato forma tiko ir gana chaotiškoje bei komplikuotoje vietos aplinkoje, kur statomas ir miesto stadionas. Stiklo ir metalo grotelių eksterjero statinys viduje susluoksniuotas į 3 lygius, kurių struktūra atsispindi išorėje. Beje, apskritimo motyvą galima pastebėti ir architektūrinėse detalėse, ir net arenos logotipe. Kėdainių arenos lankytojų srautus architektai apdairiai suorganizavo taip, kad iš vienos pusės (nuo automobilių parkingo) į vidų patektų žiūrovai, o dalyviai, VIP’o lankytojai atvyktų bei aptarnavimas vyktų iš kitos. Tarp arenos ir stadiono įrengta automobilių parkavimo aikštelė yra šiems abiems objektams bendra. Architektai sakė neturintys priekaištų statybininkams bei stebėjosi dideliu jų darbų tempu. „Jei ne užsitęsusi žiema, šios statybos galėjo trukti vos metus“, – mano jie. Pasak D.Trainausko, sutilpti į pastato sąmatą pavyko, tačiau teko pataupyti kai kurių detalių sąskaita. Jos atsirasti ar būti pakeistos galės būti ir vėliau. IŠKĖLĖ DU NAUJUS ASPEKTUS Taigi, kelerius metus entuziastingai puoselėtos kėdainiečių mintys apie naują miesto areną pagaliau išsipildė. Tačiau jos įgyvendintos pas mus dar gana neįprastu būdu. Tai bene pirmas atvejis, kai privatus verslas, pastatęs visuomeninį pastatą, nereiškia pretenzijų į jo valdymą ir tiesiog perleidžia miesto žiniai. Beje, PILOTAS.LT žiniomis, Kėdainių rajono savivaldybė tikrąja šio objekto valdytoja turėtų tapti rugsėjo pabaigoje, kai rajono tarybos posėdyje bus svarstomas projektas dėl arenos perėmimo ir jo vadovybės skyrimo. Kėdainių arenos statybos atvejis įdomus mažiausia dviem aspektais. Pirmiausia, ji Lietuvos sąlygomis išbando Vokietijoje, Ispanijoje ir kai kuriose kitose Vakarų šalyse paplitusį mažesniems miestams pritaikytą universalių arenų modelį, kuris pasižymi ypatingu panaudojimo efektyvumu bei nebrangia eksploatacija. Kėdainiuose įgyvendintas ir naujas privataus verslo bendradarbiavimo su municipaline valdžia modelis, nubrėžiantis tokių tarpusavio santykių dar neišbandytas trajektorijas. Belieka stebėti ar šie modeliai ras gerą dirvą Lietuvoje, ar pasiteisins savais dėsniais garsėjančioje Marijos žemėje.

Juodai pilkų tonų paletė - pagrindinis interjero charakterio motyvas. Tarsi tapybos paveiksle derinami pilkų spalvų potėpiai, faktūros, kontrastai. Derinami blizgūs ir matinai paviršiai, išryškinant pilkinto medžio faktūrą ir užuolaidų audinio tekstūrą. Autorių tikslas - sukurti neįprastą, harmoningą juodai pilkais tonais pripildytą gyvenamąją aplinką.

Gyvenamasis namas yra istorinėje Kauno miesto erdvėje – Žaliakalnyje, erdvėje, kurioje ateinančioms kartoms išsaugojami tik vertingiausi laiko patikrinti architektūros objektai, o menkaverčiai keičiami naujais pretendentais išlikti. Kūriniu siekiama išlikti ir dalyvauti tolesnėje Žaliakalnio metamorfozėje išsaugant ir stiprinant jo savitą istorinį architekturinį veidą, kartu praturtinant jį savalaikiais architektūriniais sprendimais nenaudojant tiesmukų kopijų. Pastato kūrybos procese sprendžiamas uždavinys - tiek pastato vidumi, tiek išore perteikti Žaliakalnio dvasią. Name vyrauja tarpukario stilistika, o naudojamomis natūraliomis medžiagomis, augaliniais motyvais, žemės spalvomis bei patalpų orientacija stengiamasi formuoti tvirtą pastato ryšį su Žaliakalnio gamtiniu audiniu – senomis medžių alėjomis, sodais bei Ąžuolyno parku. Visa tai mums primena, tai - namas mieste, tai - namas gamtoje.

Palangos mieste, pušų karūnomis apsuptame gyvenamųjų namų kvartale, sukurtas 43,94 m2 buto interjeras. Graži šeima, kurios visų narių vardai prasideda raide R, atvyksta į kurortinį miestą poilsiui ir apsistoja šiame bute. Interjero koloritas - pajūrio. Šlapio smėlio, per kopų nugaras lekiančių medinių takų spalvos. Jūros gelmės šalta pilka ir bangų keteras puošiančių purslų balta. Akcentams pasirinkome suanglėjusios pušies medienos juodą ir vakarinėje jūroje skęstančios saulės šviesų atspindžius vandenyje - auksinę spalvas. Pailgą erdvę, pagal zonavimą, atskyrėme spalva ir medžiagiškumu. Nuo skaidraus veidrodžio, įtempiamų lubų ir stiklo iki natūralaus ąžuolo grindlenčių, ąžuolo faneruotės, natūralaus akmens, juodojo metalo, vilnos mezginių ir šilko. Duris į vonios ir miegamojo kambarius ,, paslėpėme ,, parinkdami modelio tipą, spalvą ir medžiagas.

Butas yra vaizdingoje Trinapolio vienuolyno kaimynystėje įsikūrusio daugiabučio pirmame aukšte, Neries upės pakrantėje. Upė ir inspiravo interjero idėją - tai pratekančios erdvės, per jas besiskverbianti šviesa, skaidrumas, tyla, formų bei medžiagų lakoniškumas ir jų kuriama visuma. Interjero esme tampa - erdvių tėkmė, šviesos tėkmė, tėkmė...

Šio šviesaus minimalistinio interjero kūrimas prasidėjo dar pirminėse namo projektavimo stadijose. Jau tada buvo aišku, kad nuostabūs ežero vaizdai, plūstantys pro vitrininius langus taps labai svarbia šių namų detale. Konkuruoti su nuolat besikeičiančiais gyvais gamtos paveikslais nesinori – tad interjeras –erdvus, ramus, baltas, išlaisvintas nuo nereikalingų detalių, harmoningas. Erdveje kuriamas grafinis juodai baltų geometrinių detalių žaismas tai pastato architektūrinio sprendimo atspindys interjere.

Šis interjeras – tai architektūrinis namo idėjos tęsinys, kuris leido mums realizuoti atviros erdvės koncepsiją. Naudojamos taurios, natūralios medžiagos, varijuojama jų faktūromis, blizgiais ir matiniais paviršiais, siekiamas spalvinis vientisumas.

Tai jaunų, drąsių bei atvirų netikėtiems sprendimams žmonių būstas. Naudojamų natūralių medžiagų įvairovė ir stilistinis vientisumas interjero jaukumą kuria naujomis neįprastomis formomis ir būdais. Ryškios, spalvotos detalės ir išraiškingų formų baldai namus pripildo jaunatviškų „prieskonių“.

.

Istiklintas įėjimo holas jungia tris tūrius. Tūriai paaukščiui sudalinti į skaityklas. Tarp skaityklų ir miško įterpti vertikalūs stikliniai atriumai. Atriumai atveria skaitytojui pušyną. interjero koncepcija organiškumas - fasadai ir konstrukcijos nusileidžia į vidų, vidus prisitaiko prie pastato formų; struktūros daugiaplaniškumas – persiliejančios ir vis gilyn atsiveriančios vidaus erdvės; šviesa – natūrali, atspindinti paviršius, vientisa, matinė; keturi metų laikai - iš tolimiausių skaityklos vietų matosi miškas; spalva – balta, fonas spalvotoms knygoms, žmonėms ir neformalumui.

114 kv.m. ploto butas Strasbūre, Prancūzijoje, kuriame rafinuota senoji elegancija susipina su šiuolaikiniu dizainu. Mums, kaip architektams, buvo svarbu sukurti funkciškai komfortišką ir estetišką gyvenamąją aplinką, išsaugant autentiškus buto interjero elementus ir šiuolaikiškai interpretuoti klasiką. Norėjosi atskirti kelis svarbius elementus – tai, kas nauja, ir tai, kas autentiška. Visa tai derinom rinkdamiesi kelis spalvinius derinius: tai, kas nauja, yra tamsaus atpalvio, o tai, kas sena, lieka balta. Žinoma, atsirado įvarių derinių variacijų, dėl vienokių ar kitokių sudėtingesnių procesų, bet iš esmės pavyko suformuoti tvarkingą seno ir naujo kompoziciją. Stengėmės kuo mažiau keisti tai, kas buvo autentiška. Pagrindiniai kambariai buvo koreguojami minimaliai, išskyrus atvertą praėjimą iš svetainės į židinio kambarį: toks sprendimas buvo svarbus pabrėžti erdvės pojūtį tarp kambarių. Naujajį vonios kambarį norėjosi paversti tikru kambariu, kuriame būtų daug šviesos, didelė ištaikinga vonia, vieta prisėsti ir balkonas, kuriame gali atsivėsinti po karštos vonios. Vienas sudėtingesnių objektų tapo įspūdingas trijų metrų ilgio metalinis virtuvės baro stalas – skulptūra. Stengėmės sukurti baldą, kuris taptų naujo dizaino dalimi, bet kartu ilgomis, taisiklingomis linijomis pasislėptų bendrame kontekste, sukurtų lengvos, išraiškingos konstrukcijos vaizdą. Šis interjeras tapo ne visiems matoma, bet jaučiama kvartalo dvasios dalimi.

Vilniaus pakrašty, 117 kv.m. blokuotame name įsikūrė jauna šeima be jokio naminio gyvūno. Tik įėjus į namus sukuriamas neperkrauto ir erdvaus interjero jausmas. Pirmo aukšto edves apjungia malonios faktūros akmens masės plytelės, o privačias miegamojo erdves sušildo ąžuolinis parketas. Dviejų aukštų namus jungia plastiškai sumodeliuoti betoniniai laiptai, kuriais žengus pirmuosius žingsnius susimąstai ar tai gali būti tikra. Valgomojo erdvę paryškina erdvėje sklendintis stalas, kuris suburbia šeimos narius ir jų draugus bendrai vakarienei. Dienos šviesa šiuos namus užpildo kaip neprašytas, bet malonus svečias.

Mažoje erdvėje (12 m2) suprojektuotas sulčių baras šalia Gedimino prospekto.

Tikslas, kurį išsikėlėme sau kurdami šį biuro interjerą buvo sukurti produktyviam darbui skirtą šviesią, skaidrią erdvę, kurioje visa komanda dirba kartu. Siekiant ergonomiškai išnaudoti patalpas, pasitarimų erdvė esant reikalui atskiriama slenkančiomis stiklinėmis pertvaromis, dekoruotomis grafiniu piešiniu. Grafinės linijos biuro balduose atsispindi logistikos įmonės veiklą, tai tarsi aliuzija į nesibaigianti kelią.

“Tabu” restobaras įrengtas Klaipėdos koncertų salės pastate, miesto centre. Pastatas senas, tad kuriant interjerą stengtasi tai išnaudoti. Nudaužius sienų tinką, atsivėrė negrabiai sumūrytos senos raudonos plytos, kurios tarsi nukreipė tolimesnę interjero elementų parinkimo ir derinimo seką. Erdvei formuoti pasirinktas grubus “Loft” stilius, kuriame dera natūraliai ar dirbtinai sendinti plytų, metalo bei medžio paviršiai. Šiai stilistikai labai tiko ir patalpoje esantys aukšti arkiniai langai. Dauguma interjero elementų išskyrus kėdes ir šviestuvų gaubtus, pagaminti individualiai. Ant sienų sumontuota metalo vamzdžių konstrukcija slepia elektros instaliaciją ir laiko restobarui pritaikytus, juodai nudažytus, pramoninių šviestuvų gaubtus. Kita dalis pramoninių šviestuvų kabo prikabinti grandinėmis ant lubų. Įtampa į juos ateina laisvai kabančiais laidais iš kitos metalo vamzdžių konstrukcijos. Virš baro taip pat kabo laidai, o ant jų pritvirtinti lempučių lizdai su atviromis kaitrinėmis lempomis. Tie patys metaliniai vamzdžiai panaudoti stalų kojų bei barinių kėdžių gamybai. Grindims, stalų stalviršiams ir baro fasadui panaudotas “Chevron” raštu suklotas tonuotas ąžuolo parketas. Baro stalviršis ir dėžės gėrimų buteliams pagaminti iš klijuotų ir tekstūruotų ąžuolo lentų. Erdvės akcentai – ryškūs užrašai iš neono lempų bei grandinėmis ant lubų pakabintuose, juodai nudažytuose kibiruose esantys dirbtiniai svyrantys augalai. Taip pat interjere dėl savo formos pastebimi ilgi, dirbtine oda aptraukti “Chester” stiliaus minkštasuoliai bei ant langų palangių pastatyti individualiai suprojektuoti ir pagaminti pastatomi šviestuvai. Šiam objektui buvo sukurtas ir vidaus reklamų dizainas.

Svarbiausias uždavinys, projektuojant šį biurą, buvo sederinti funkcinius aspektus ir estetinę pusę. Didžiausi iššūkiai- ergonomika ir patogumas. Biuro erdvę sudaro 900 kvadratinių metrų. Projektuojant ypač didelis dėmesys buvo kreipiamas į erdvės išplanavimą kuriant skirtingas biuro vietas pagal jų atliekamas funkcijas. Kiti su funkcionalumu susiję tikslai, kuriuos siekta įgyvendinti- iting geros akustinės savybės biure, kokybiškas, grynas oras ir daug žalumos. Sprendžiant, kaip paslėpti vėdinimo vamzdžius ir kondicionavimo sistemas, tuo pačiu per daug nepažeminant lubų aukščio, buvo sukurtos išpūstos lubos. Kadangi lubos pagamintos iš akustinės medžiagos, jos užtikrina gerą akustiką biure, o darbo zonose papildomai suprojektuotos ir vertikalios akustinės lubos, leidžiančios dar labiau sumažinti triukšmingumo lygį ir užtikrinti komfortą. Visame biure siekta sukurti plastiškumo, šviesumo, skaidrumo įspūdį, kad biuras nebūtų atskirų kreivių kratinys, bet pasižymėtų visapusiškai plastiška struktūrine kompozicija.

Giliam lietuviškam miške pastatytas namelis ant kalnelio, skirtas medžiotojo šeimos poilsiui. Pasirinkta vieta apsupta medžių, nutolusi nuo apgyvendintų teritorijų, kad būtų girdima tik gamta. Idėją statyti namelį padiktavo užsakovo hobis- medžioklė. Sumanymas buvo gražinti šeimos tradicijas į archajišką sampratą- maitintis tuo, ką duoda gamta ar mainyti tai ką sumedžioji į kaimyninių ūkių produktus. Tai turėjo tapti vieta, kur gamta įsileidžia žmogų, bet išlieka už jį svarbesnė. Todėl projekto įgyvendinimui buvo nuspręsta panaudoti kaip galima daugiau vietinių resursų, juos tiekiant mažesniu atstumu. Pagrindinė konstrukcinė bei apdailinė medžiaga- medis, atkeliavo iš aplinkinių miškų. Darbo jėga- gretimų gyvenviečių meistrai bei pagalbininkai. Specialiai gaminti gaminiai taip pat lietuviški. Pastato architektūra atspindi krašto stilistiką su supaprastintais elementais, atsisakant bet kokių sudėtingų ar sunkiai įgyvendinamų sprendimų, reikalaujančių profesionalių statytojų įsikišimo. Kad ir vidus atspindėtų lietuvišką kaimą, interjero akcentams panaudoti tautinės puošybos elementai- gyvūnų, paukščių bei saulės simboliai, kurie istoriškai nešą laimę ir darną.

100 kv.m. modernios klasikos stilistikos kotedžas trijų asmenų šeimai.

.

.